Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai, pritaikę fizikos, chemijos ir biologijos žinias, sugalvojo, kaip energijos gavimui išnaudoti procesą, kuris iki šiol praslysdavo pro energetikų akis: paprastą vandens garavimą.
„Iki šiol mokėjome išgauti energiją vandeniui besileidžiant iš debesų, bet norėtume gauti energiją ir iš garavimo, kai vanduo kyla į orą, į atmosferą. Tai yra labai galingas procesas, bet nesugebėjome jo išnaudoti efektyviai. Iki šiol“, – sakė mokslininkų grupės vadovas Ozguras Sahinas.
Idėją, kad vandens garavimas gali būti panaudotas energijai gaminti, mokslininkai išvystė atkreipę dėmes į tai, kad bakterijų sporos sugeba iš aplinkos sutraukti drėgmę bei išsipūsti, o kai tik aplinkos oras pasidaro sausesnis, jos vandenį greitai pašalina ir susitraukia.
Pasidarę tokių bakterijų sporų tirpalą, mokslininkai užlašino jo ant plonų plastikinių juostelių. Tirpalo terpei išdžiuvus, juostelės susitraukė į armonikėlę. O kai aplinkos oras pasidaro drėgnesnis, jos vėl šiek tiek išsitiesina.
Kai juostelė yra viena, jos sukuriama tempimo jėga yra silpna, tačiau kai sukuriamas visas juostelių masyvas, jos jau gali atlikti visai nemenką fizinį darbą. Štai laboratorijoje sukurtos net kelios demonstracinės sistemos ir idėjų galybei naujoviškų produktų.
Taip pat mokslininkai sukūrė ratą, šiek tiek primenantį vandens malūną, tik jame rato judėjimą sukelianti jėga yra ne vandens srovė, o besikeičianti sparnelių su užlašintomis bakterijomis forma.
Mokslininkai svarsto, kad jų sukurta technologija, kurios tobulinimui ribų kol kas nesimato, gali būti naudojama kaip energijos šaltinis tose vietose, kur įprasto elektros energijos tiekimo nėra, ji gali būti naudojama kaip prakaitavimo jutiklis dinamiškai reaguojančiuose išmaniuosiuose drabužiuose, kaip variklis robotuose, kurie judėtų būdami netoli vandens, protezuose.
DELFI INF.
