Jau daugiau kaip du dešimtmečiai, kai vyrai gali dalyvauti gimdyme ir priimti į šį pasaulį ateinančią naują gyvybę. Visai neseniai atsirado ir nauja paslauga – kūdikio besilaukiančios moterys visą nėštumo periodą, gimdymo metu ir po jo gali naudotis dulos paslaugomis.
Dulos rūpinasi, kad vienas gražiausių šeimos gyvenimo etapų – kūdikio gimimas – būtų kuo šviesesnis, jaukesnis ir pozityvesnis.
Emocinis ramstis
Dulos, arba gimdyvės padėjėjos, rūpinasi, kad vienas gražiausių šeimos gyvenimo etapų – kūdikio gimimas – būtų kuo šviesesnis, jaukesnis ir pozityvesnis. Lietuvoje dulų, vadinamų gimties seserimis, paslaugos dar tik skinasi kelią – lietuvaitėms vis dar kiek neįprasta prašyti svetimos moters pagalbos šiuo intymiu periodu, o Vakarų valstybėse jau seniai tai įprasta praktika.
Kaip „Sekundei“ pasakojo trijų pametinukų mama, aktyviai teikianti tokias paslaugas, Lietuvos dulų asociacijos valdybos narė Ingula Rinkevičienė, gimdyvių padėjėjų paslaugos Lietuvoje turi gilias šaknis. Seniau dulų paslaugas teikdavo mamos, močiutės, vyresnės seserys ar kitos giminės moterys, tik tada visa tai nebuvo įvardijama.
Jos pagelbėdavo gimdymo metu pribuvėjai, ruošdavo valgį, padėjo rūpintis ką tik gimusiu kūdikiu ir vyresniais vaikais. Tačiau ši tradicija išnyko šeimas sukūrusiems vaikams pradėjus gyventi atskirai.
„Idėja atgaivinti dulų paslaugas kilo kūdikio besilaukusioms moterims pritrūkus tam tikro emocinio ramsčio. Nors dabar per gimdymą gali dalyvauti ir tėtis, neretai ir pačiam tėčiui prireikia emocinės pagalbos. O pati idėja buvo perimta iš Amerikos, kur tokios paslaugos gana populiarios“, – kalbėjo I. Rinkevičienė.
Tiesa, Lietuvoje vis dar yra painiojamos dulos ir pribuvėjos sąvokos. Anot I. Rinkevičienės, tai visai skirtingi dalykai: anksčiau pribuvėjos, dabar akušerės rūpinasi medicinine dalimi, o dulos – emocine. Pagrindinis dulų uždavinys – suprasti, ko besilaukiančiai ar gimdančiai moteriai reikia, kad nėštumas ir gimdymas praeitų kuo sklandžiau.
Nori dalytis patirtimi
I. Rinkevičienė sako niekada nesvajojusi tapti dula, tiesiog taip susidėliojo gyvenimo aplinkybės. Vienas po kito gimę trys vaikai davė savotišką patirtį. Jos pagalbos, patarimų nuolat kreipiasi draugės, šeimos moterys, tad natūraliai atėjo noras visa šia patirtimi pasidalyti ir su kitomis mamomis.
Tiesa, kartu su kitomis dviem dešimtim moterų ji dalyvavo metus trukusiuose dulų mokymuose, kur gavo ne tik psichologinių, bet ir anatominių žinių. Kvalifikuota gimdyvės padėjėja tampama tik tada, kai ji dalyvauja bent dviejuose gimdymuose. I. Rinkevičienei teko jau padėti dvidešimtyje gimdymų.
„Labai natūraliai įsiliejau į dulų gretas, per daug negalvodama ir nesvarstydama – už ar prieš. Šio kelio tikrai nesiekiau sąmoningai, tiesiog atsidūriau ten, kur ir turiu būti“, – atvirai kalba dula.
Lietuvoje šiuo metu yra penkiolika moterų, dulos paslaugas teikiančių įvairiuose Lietuvos miestuose. Kol kas jų paslaugos dar nėra labai populiarios.
I. Rinkevičienės žiniomis, Amerikoje su dulomis gimdo apie 6 proc. visų gimdyvių, o Lietuvoje šis procentas kol kas nesiekia ir vieno. Dažniausiai į dulas kreipiasi pirmą kartą gimdančios moterys, kurioms daug kas neaišku ir baisu.
Nemažą dalį sudaro gimdyvės, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių gimdo be vyrų. Taip pat moterys, turėjusios skaudžių patirčių. Neretai dulų pagalbos prašoma jau po gimdymo, kai iškyla problemų dėl kūdikio žindymo ar kitų dalykų.
„Sunku būtų visas moteris įdėti į kažkokius rėmus. Kiekviena situacija ir poreikiai būna skirtingi. Neretai būsimoms mamoms tiesiog trūksta pasitikėjimo savimi ir palaikymo. Būna, kad šeima į ligoninę išvažiuoja gimdyti be dulos, tačiau su ja bendrauja telefonu. Dula tampa kaip ir patariamuoju organu. Jai nebūtina net dalyvauti gimdyme, ne visi to ir nori, bet moralinė pagalba, nors ir telefonu, labai svarbi“, – mano I. Rinkevičienė.
Dirba kaip komanda
Dulos paskirtis – rūpintis gimdyve. Dažnokai visas dėmesys skiriamas ką tik į pasaulį atėjusiam kūdikiui, o gimdyvė tarsi lieka nuošalyje. Todėl dulos stengiasi kuo daugiau dėmesio skirti būtent mamai. Tiesa, dažnai to dėmesio ir palaikymo reikia ir tėčiams.
„Iš savo patirties žinau, kad kai šalia yra dula, tėčiams gerokai ramiau. Kai tėtis vienas dalyvauja gimdyme, jam tenka visas krūvis, o kai šalia yra dula, visi jaučiasi daug ramiau ir saugiau. Kartais tėčiui pritrūksta žinių, dula gali būti tas žmogus, kuris pasako ir parodo, kaip galima padaryti geriau. Kai visi dirba kaip komanda, viskas daug sklandžiau vyksta. Pagaliau kai yra dula, tėtis gali išeiti ir užkąsti ar pasirūpinti buitiniais dalykais“, – šypsosi I. Rinkevičienė
Ir nors gimdyvės padėjėjos sveikatos įstaigose dar naujovė, medikai gana palankiai žiūri į šeimą, atvykusią gimdyti su ja. Tiesa, nesklandumų gali iškilti tokiu atveju, kai ligoninė savo tvarkos taisyklėse yra numačiusi, kad su gimdyve gali būti ne daugiau kaip vienas žmogus.
„Tai dar labai nauja, tad medikams dažnai kyla klausimų, kam reikalinga dula, kai aplink tiek personalo. Tačiau kiek man teko dalyvauti gimdymų, visur priėmė labai gražiai. Gal kai bus daugiau tokių gražių patirčių, ir medikai kitaip žiūrės į dulas. Kai moteris gimdo su padėjėja, pats gimdymas praeina lengviau. Kartais užtenka labai paprastų dalykų: akių kontakto, švelnaus prisilietimo ar gero žodžio, kad ir gimdyvė, ir tėtis jaustųsi ramiau“, – kalbėjo I. Rinkevičienė.
Geriausiai supranta moterys
Dulos veikla užsiimanti trijų pametinukų mama I. Rinkevičienė net neabejoja, kad ateityje jos tik populiarės, nes šiuo svarbiu šeimai metu moteriai pritrūksta medikų ir artimųjų emocinės pagalbos bei palaikymo.
Gretimose šalyse standartinis dulos paslaugų paketas, t. y. 1–3 susitikimai iki gimdymo, dalyvavimas gimdyme ir vienas susitikimas po gimdymo bei konsultacijos telefonu kainuoja apie 150–200 eurų. Visame pasaulyje yra ir nemokamai tokią pagalbą moterims teikiančių dulų. Lietuvoje įkainiai taip pat labai skirtingi. Daugelis dulų, kol neturi patirties, savo paslaugas taip pat teikia savanoriškais pagrindais arba jai atlyginama tik už degalus ar auklės paslaugas.
„Sunku būtų įvardyti konkrečią sumą, kiekvienos skirtingi įkainiai. Paprastai dulos, neturinčios patirties, dirba savanoriškai. Aš pati neturiu nusistačiusi konkrečių įkainių, tai priklauso nuo šeimos ir jos poreikių. Jeigu matau, kad šeima negali susimokėti, dirbu nemokamai. Jeigu žmogui reikia padėti, negaliu atsisakyti. Pagaliau vienoms šeimoms dėmesio reikia daugiau, kitoms – mažiau“, – pasakojo gimdyvių padėjėja.
Kiekviena dula – labai skirtinga tiek charakteriu, tiek veikla, pomėgiais, tiek patirtimi. Todėl, anot Ingulos, kiekviena nėščioji, pageidaujanti gimdyti su pagalbininke, dar prieš gimdymą turėtų susipažinti su keliomis dulomis ir išsirinkti tą, kuri labiausiai patinka.
„Būsima mama neturėtų bijoti ieškoti ir atrasti sau artimą žmogų, kuris šiuo svarbiu momentu jai galėtų padėti. Manau, dulų paslaugos ateityje tik populiarės. Kas geriau gali suprasti ir palaikyti gimdančią moterį, jei ne kita moteris“, – mano I. Rinkevičienė.
Pasigenda profesionalumo
Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė ir Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos skyriaus vyriausioji akušerė Ilona Joneliūnienė „Sekundei“ teigė, kad vienpusiškai vertinti dulų veiklos negalima. Šiuo atveju geriausias lakmuso popierėlis yra pati moteris ir jos poreikiai.
Tačiau dar 1996 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė rekomendacijas gimdymą kuo labiau priartinti prie namų aplinkos, kad procesas būtų kaip įmanoma švelnesnis ir mažiau medikamentinis, tačiau atsiradus duloms tarsi grįžtama atgal.
„Siekiame gimdymą padaryti kuo artimesnį namų aplinkai, kad kuo mažiau žmonių būtų palatoje, tik patys artimiausi. Netgi personalas stengiasi nevilkėti baltų chalatų, kad jų spalva kuo mažiau trikdytų gimdyvę. O dula – tai dar vienas papildomas žmogus, kuris nėra nei personalas, nei šeimos narys. Bet vėlgi, jeigu šeimai reikalinga dula, kodėl gi ne“, – sakė I. Joneliūnienė.
Vis dėlto dulų veikla akušerių bendruomenei kelia tam tikrų abejonių. Tokias paslaugas teikiančios moterys yra susibūrusios į asociaciją, tačiau savo įstatų neteikia, tik veiklos standartus, kuriuos patvirtino jų pačių sukurta asociacija. Be to, jų teikiami kvalifikacijos pažymėjimai nėra patvirtinti Švietimo ministerijoje.
„Gal ir neetiška sakyti, bet tai daugiau savamokslių organizacija. Bent jau man asmeniškai jų veikla kelia abejonių, juk jos neturi jokių profesionalumą patvirtinančių dokumentų. Gal tai daugiau mados dalykas, nei reali pagalba gimdyvei. Man asmeniškai pernai teko priimti gimdymą dalyvaujant dulai. Pati jaučiausi gerai, nes savo buvimu, profesionalumu, kompetencija ir patirtimi moteriai daviau gerokai daugiau naudos, nei ta visai svetima šeimai moteris, kuri nelabai žinojo, ką apskritai ten veikianti. Vėliau tą pačią dulą teko sutikti Kauno kolegijos akušerių mokymuose. Kaip juokauju, savo pavyzdžiu įrodžiau, kad šiandien akušerė yra arčiausiai gimdančios moters“, – atvirai dėstė I. Joneliūnienė.
Kompensuoja negautą dėmesį
Kad dulų paslaugos ateityje tik populiarės, medikė abejoja. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai leidžia moteriai gimdymo metu už tam tikrą mokestį pasirinkti personalą, kuris visą gimdymo laikotarpį būtų šalia jos ir priimtų naujagimį. Taip pat vis daugiau šeimų kūdikio atėjimui itin ruošiasi: abu tėvai dalyvauja nėščiosioms skirtuose kursuose, paskaitose, skaito įvairią literatūrą. Šeima iš anksto gali susidaryti ir gimdymo planą.
„Daugėja šeimų, kuriose abu tėvai į gimdymą ateina tam pasirengę. Labai gražu, kai būsimi tėveliai susidaro ir gimdymo planą ar viziją, taip stabtelėdami ties tuo gyvenimo virsmu. Jiems nėra tas pats, kokioje aplinkoje ir su kuo gimdyti. Aišku, gimdymo planas dėl nenumatytų aplinkybių gali labai greitai pasikeisti, tačiau bendraujant ir kalbant viskas pasiekiama“, – kalbėjo Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė.
Jos nuomone, labiausiai gimdančiai moteriai gali padėti ne svetima moteris, o mylintis vyras. Tik artimo ir savo žmogaus buvimas šalia, palaikymas už rankos, prakaito nuvalymas nuo kaktos, pagaliau arbatos puodelio padavimas jau yra didžiulė pagalba.
„Vyrai įgauna vis daugiau drąsos. Dažniausiai leidžiame jiems nukirpti naujagimio virkštelę, tada jie jaučiasi svarbūs ir ypatingi tuo momentu. Gimdymas – tai savotiškas egzaminas šeimai. Labai abejoju, ar dulų paslaugos bus populiarios. Jos rado savo nišą tik todėl, kad dideliuose stacionaruose dirbančių akušerių darbo krūviai milžiniški. Kaip sakoma, ten dirbama konvejeriu, todėl tiesiog pritrūkstama laiko kiekvienai gimdyvei. Tačiau mažose ligoninėse, kur personalas gali suteikti visą reikalingą dėmesį, jų veikla tikrai nėra perspektyvi“, – mano I. Joneliūnienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
