Europos Komisija imasi priemonių supaprastinti elektros
linijų naudojimą teikiant pigaus ir greito interneto paslaugas. Lietuvoje planus
teikti tokias paslaugas puoselėja valstybės valdomi Rytų skirstomieji tinklai (RST).
Penktadienį Europos Komisija paskelbė rekomendacijas, skirtas visoms valstybėms narėms, siekia paaiškinti taisykles, kuriomis reguliuojamas elektroninių duomenų perdavimas elektros linijomis.
Rekomenduojama, kad Europos Sąjungos (ES) narės pašalintų visus nepagrįstus reguliavimo barjerus naudoti elektros linijas interneto paslaugų teikimui, ypač tuos, kuriuos sukuria komunalinių paslaugų bendrovės.
“Komisija planuoja paskatinti konkurenciją atverdama rinką naujiems greito plačiajuosčio ryšio elektros linijomis tiekėjams”, – teigiama pranešime spaudai.
Teigiama, kad prieiga prie interneto pasinaudojant elektros linijomis šiuo metu galima tik kai kuriuose miestuose, bet tokių paslaugų potencialas didžiulis, nes visoje ES yra per 200 mln. elektros tiekimo linijų, einančių tiesiai į namus, mokyklas ir įmones.
“Prieinamas didelės spartos internetas yra svarbus išlaikyti ES konkurencingumą daugelyje tiek didelių, tiek mažų verslų. Aš noriu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų naudoti visas technologines galimybes”, – komentavo ES informacinės visuomenės ir žiniasklaidos komisarė Viviane Reding.
Komisijos teigimu, daugeliu atveju barjeras įžengti į rinką buvo netikrumas dėl reguliavimo.
Lietuvoje planus teikti interneto paslaugas elektros linijomis puoselėja valstybiniai RST turintys 708 tūkst. elektros energijos vartotojų.
RST yra įgyvendinę bandomąjį projektą ir išbandžiusi interneto paslaugų teikimą “per rozetę” praktiškai. Bandomojo projekto rezultatai įvertinti teigiamai.
Interneto paslaugas RST tikėjosi pradėti teikti dar 2004 metais. Šiuo metu bendrovės atstovai teigia, kad sprendimas dėl tokių paslaugų teikimo priklausys nuo pagrindinio akcininko – Ūkio ministerijos.
Kitai pusei Lietuvos elektros energiją tiekiančių Vakarų skirstomųjų tinklų generalinis direktorius Darius Nedzinskas yra teigęs, kad bendrovė neketina investuoti į interneto paslaugų teikimą per elektros linijas.
Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 512 tūkst. interneto abonentų, iš jų daugiau kaip pusė naudojosi mobiliojo ryšio operatorių siūlomomis paslaugomis.
ELTA
