Nereikėtų stebėtis, kad Mėnulyje buvę programos „Apollo“ astronautai Žemės palydovo paviršiuje paliko šį bei tą, ko imti atgal į nusileidimo modulį nebevertėjo dėl svorio ir dėl to, kad vietoj jų buvo pasiimta 382 kg Mėnulio uolienų. Mainais už uolienas Mėnuliui buvo palikta fotoaparatų, vėliavų, 12 porų batų ir dar daug viso kito. Taip pat ir 96 maišeliai su šlapimu bei išmatomis.
Tačiau astrobiologai siūlo neskubėti smerkti – jie tikisi, kad netolimoje ateityje jie turės tiesioginę ar nuotolinę galimybę patyrinėti biologines atliekas ir išsiaiškinti, ar buvimas kosmose lėmė kokių nors genetinių mutacijų.
Be kita ko, neįkainojamų žinių tyrėjams galėtų suteikti ir kitų Mėnulio paviršiuje paliktų reikmenų analizė – vis dėlto jie ten jau beveik pusšimtį metų prabuvo tiesiogiai veikiami Saulės ir kosmoso spindulių, taip pat temperatūroje, kuri svyruoja nuo -196°C iki +121°C.
Įdomiausių žmonijos „šiukšlių“, paliktų ne tik „Apollo“, bet ir bepiločių misijų, sąrašas būtų toks:
daugiau kaip 70 įvairiausių kosminių aparatų (mėnuleigių, nusileidimo aparatų, zondų ir t. t.); 5 JAV vėliavos, kurios visos dabar yra baltos; 12 porų batų; auksinė alyvmedžio šakelė; panaudotos drėgnos servetėlės; 2 golfo kamuoliukai; paauksuotas teleskopas – pirmas įrenginys, kuriuo astronominiai stebėjimai buvo vykdomi nuo kito kosminio kūno paviršiaus; filmavimo kameros;
keletas savadarbių iečių; daug fotoaparatų „Hasselblad“; aibė plaktukų, replių, grėblių, semtuvų; kuprinės; izoliuotos antklodės; asmeninės higienos rinkiniai; tuščios maisto pakuotės; 96 maišeliai su šlapimu, išmatomis; plunksna, kuri buvo naudojama garsiajam plunksnos ir plaktuko eksperimentui; sovietų kosmonautų Vladimiro Komarovo ir Jurijaus Gagarino atminimo medalis ir kt.
technologijos.lt INF.
