Gyvenamosios aplinkos stilių įvairovę diktuoja prestižinėse parodose savo netradicinius darbus pristatantys dizaineriai. Tačiau specialistai pataria nesivaikyti trumpalaikės mados ir namų erdves kurti pagal savo norus, stilių ir spalvas. Svarbiausia, kad aplinkoje vyraujantys daiktai derėtų tarpusavyje ir būtų draugiški šeimininkui.
Stiprus emocinis poveikis
Dizaino publicistas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Grafinio dizaino katedros vedėjas, docentas Jonas Malinauskas ne tik bendradarbiauja su pagrindiniais šalies dizaino žurnalais, ieškodamas naujausios informacijos kapstosi po internetą, bet ir dalyvauja svarbiausiuose dizaino renginiuose, lankosi žymiausiuose tos srities centruose – tokiuose kaip Milanas ar Frankfurtas prie Maino.
Dizainerio teigimu, dabar yra svarbiausia kompleksiškai formuoti gyvenamąją aplinką. Atskiri daiktai turi susijungti į bendrą visumą. O dabartinė visuma yra estetiškai išraiškinga, graži, patogi ir turi tam tikrą vaizduojamąjį turinį.
Pasak J. Malinausko, šiuolaikinį dizainą sudaro trys komponentai: funkcija, estetika ir semantika.
Skirtingais laikais vieni aspektai buvo mažiau svarbūs, kitus buvo stengiamasi akcentuoti.
Pavyzdžiui, XVIII–XIX a. estetika, grožis ir puošyba buvo pagrindiniai elementai. O XX amžiaus viduryje įsigalėjo posakis, kad forma seka funkciją. Dingo puošyba, smulkios detalės. Todėl svarbiausiu akcentu tapo funkcionalumas.
„Jei baldas ar koks nors kitas buities daiktas gerai veikia, vadinasi, ir gražu“, – apibendrino specialistas.
Tačiau ilgainiui toks požiūris vartotojams nusibodo, todėl pradėta ieškoti alternatyvų.
„Žmonėms reikėjo ne tik gražių sprendimų, bet ir daiktų, kurie, kaip sakoma, būtų draugiški, kurie galėtų pradžiuginti, prajuokinti, padaryti emocinį poveikį. Kitaip tariant, daiktai turi pasakoti tam tikrą istoriją. Daiktas tarsi slepia pranešimą, jis gali papasakoti apie savo vartotoją, jo vartojimo būdą, sukelti tam tikrą emociją. Svarbiausia – ryšys ir jis turi teigiamai veikti žmogų“, – aiškino J. Malinauskas.
Geba papasakoti
Sakoma, kad ne tik namų interjeras, bet ir asmeniniai daiktai labai daug pasako apie šeimininkus, puikiai iliustruoja jų charakterius ar pomėgius. O įvairios detalės, aksesuarai, kuriuos renkamės pagal savo skonį, gali pakišti koją.
Klasikinis pavyzdys – rankinis laikrodis.
„Semantika pasakoja apie patį vartotoją, jo prerogatyvas. Kiekvienas žmogus turi bent po vieną tikslų laiką rodantį mechanizmą. Tai gali būti telefonas ar rankinis laikrodis. Tačiau tada, kai to mažiausiai reikia, jis išsitraukia rankas iš kišenės, pradeda purtyti vieną ranką ir giriasi, kad čia šveicariškas laikrodis, nors jis gali būti ir ne toks. Taip siekiama padaryti įspūdį aplinkiniams. Šiuo atveju daiktas su savo prestižo sąvoka pasakoja apie patį žmogų, jo požiūrį ir aplinką“, – pateikė pavyzdį lektorius.
Dar vienas pavyzdys – namuose stovintis teleskopas. Svečiai dažniausiai juokiasi iš šeimininko – esą jis pro langą stebi kaimynus. J. Malinausko nuomone, taip vertina pragmatiški žmonės, nors iš tiesų teleskopas rodo pomėgį žiūrėti į žvaigždes. O dangų mėgsta stebėti romantiškos asmenybės.
Anot specialisto, daikto dialogas su vartotoju, tiesioginis emocinis ryšys, gebėjimas pasakoti šiame amžiuje yra labai svarbu.
Viename iš Vilniaus priemiesčio privačių namų gyvena keliauti mėgstantis žmogus. Todėl nenuostabu, kad jo svetainėje stovi „Harley-Davidson“ motociklas. Ši transporto priemonė tarsi pasako, kad šeimininko pomėgis – keliauti, ir nereikia daugiau pasakoti.
„Pamatai motociklą ir tampa aišku, kad šeimininkas ne golfu važinėjo po pasaulį. Daiktas emociškai tiesiogiai komunikuoja. Tokios detalės namuose visada įdomios, ir tai labai svarbus šiuolaikinio dizaino aspektas“, – tvirtino lektorius.
Vaikytis mados neverta
Kitas būdingas šiuolaikinio dizaino dalykas – vyraujantis stilius. Vos tik grįžusio iš prestižinių parodų J. Malinausko dažnai klausiama, kas dabar madinga. „Atsakymo nėra“, – sako specialistas.
Italijoje, Milane, didžiulės baldų parodos skirstomos į tris dalis: klasiką, šiuolaikinį dizainą ir eksperimentinį dizainą.
„Klasika ir Afrikoje yra klasika. Ji byloja apie savininkų turtingumą. Vadinamieji eksperimentiniai baldai tik nusako, kokia šiuolaikinio interjero dizaino plėtra. Dažnai keičiasi objektai, formos, spalvos. Todėl niekuomet neverta vaikytis mados“, – patarė J. Malinauskas.
Sunku pasakyti, kokia dabar madinga spalva. Dažais prekiaujančios bendrovės tikina, kad madingiausia – tamsiai oranžinė su žalvario atspalviu.
„Visų nuomonės ir skoniai skirtingi. Negi jūs dabar nuplėšite tapetus ir patalpas imsite dažyti būtent šia spalva arba ieškosite atitinkamos virtuvinės įrangos ar pirksite tokios spalvos automobilį. Niekas į tai nereaguoja. Tai – tik teiginys, kad spalvinė gama gali būti plėtojama ir tokia kryptimi“, – aiškino lektorius.
Vonios kambaryje – augalai
Kalbant apie šiuolaikinį stilių, reikia turėti omenyje jo pasirinkimo faktorius. Jiems įtakos gali turėti socialiniai, ekonominiai, kartais – net ir politiniai veiksniai. Šiame amžiuje daug dėmesio atitenka ekologijai, ji suvokiama kaip žavėjimasis atkuriamaisiais resursais. Juk perdirbtos medžiagos gali būti panaudotos dar kartą.
Kaip teigė dizaino publicistas, gamtos motyvas padeda dvasiškai atsigauti. Kadangi šiuolaikinis žmogus ištisas dienas sėdi prie kompiuterio, sklando virtualioje erdvėje, normalu, kad žvelgdamas į augalus patiria teigiamų emocijų. Šiuo metu gyvoji gamta integruojama labai įvairiais būdais.
Mums įprasta namus ar darbovietes puošti vazoniniais augalais. Juos paprastai statome ant stalo ar palangės. Tačiau pasitelkus fantaziją augalus galima integruoti tiesiog į baldus. Namuose galima užsiauginti gyvų samanų vonios kilimėlį. Tačiau reikia specialios veislės, kad nebūtų reikli šviesai. Samanos tiesiog pasodinamos plastikinėje vonelėje. Išlipus iš vonios atsistojama ant tų augalų, ir nauda dviguba – nereikia šluostytis pėdų, o samanos sudrėkinamos.
Šiuolaikinis darbų nualintas žmogus nemažai dėmesio skiria vonios kambariui. Jis jau laikomas namų zonos ašimi.
Anot J. Malinausko, dabar daugelis imasi didinti vonios kambarį, ir tai – stabili tendencija. Daugiau nei prieš dešimt metų buvo plečiamos virtuvės. Didesnėse erdvėse žmonės pamėgo kulinarinius eksperimentus. Susibėga draugai, giminaičiai ir visi kartu ne tik gamina, bet ir pietauja, bendrauja.
Panašus likimas laukia ir vonios kambarių. Jie vis dažniau virsta mažaisiais SPA centrais. Ten ir masažai, ir vandens, ir dvasingumo procedūros, kartais net ir mankštos ar jogos užsiėmimai vyksta. Taigi vonios kambaryje atsiranda ir gyvų augalų.
„Būtent dėl tokių žmonių norų didėja vonios kambario plotas, tad brangsta įranga, auga prestižas“, – teigė J. Malinauskas.
Biuras po žeme
Vienas iš visame pasaulyje labiausiai išgarsėjusių eksperimentų – vokiečių kurtas projektas „Biuras miške“. Pastatas yra žemiau žemės lygio, dalis virš žemės, kaip ir stogas, – stiklinė, darbuotojų akys yra žemės lygio. Žemas žvilgsnio taškas leidžia stebėti aplinką, todėl jie puikiai mato želiančius augaliukus, skraidančius vabalus.
Nesiekiant prabangos ar išskirtinumo tokį biurą galima įsikurti bet kur, tam reikės tik širmos. Kaip aiškino J. Malinauskas, žmogui svarbu uždara erdvė, kurioje būtų galima susikaupti. Todėl širmos, o jas sugalvojo kinai, gali būti ne tik puikus interjero akcentas, bet ir funkcionalus daiktas, atskiriantis erdves, tarnaujantis kaip nuošalus kampelis, kur niekam nematant galima persirengti ar netgi paslėpti įvairius buities daiktus, pavyzdžiui, dulkių siurblį.
Anot jo, širmos populiarėja dar ir todėl, kad mums patinka didelės erdvės. Pasitelkus širmą erdves galima lengvai perplanuoti. Jei sulaukėte svečių, galite „sukonstruoti“ svetainę, jie išėjo – širmą perkeliate į kitą vietą ir padarote darbo kambarį, nešate kitur – atsiranda miegamojo erdvė.
J. Malinauskas pabrėžė, kad Europoje vis labiau populiarėja šviesi namų erdvė. Šiuolaikiniame interjere labai dažnai daiktai spalvinami šviesa. Progresuoja kintamo spalvingumo apšvietimas. Sukurti jaukiai, netradicinei aplinkai žmonės dažnai renkasi šviesias sienų ir baldų spalvas, dažniausiai vyrauja balta visuma.
Namų šeimininkės retai ryžtasi tokiam žingsniui. Mat balti baldai nėra praktiški. Tačiau viską atperka maloni šviesos terapija. Valdydamas pultelį šeimininkas gali keisti instaliuotą spalvos sodrumą, atspalvius.
„Pavyzdžiui, parėjai iš darbo, nuotaika nekokia, tad įsijungi mėlyną apšvietimą, nori daugiau šilumos – nusistatai geltoną, oranžinę spalvą ir jautiesi kaip Tunise“, – pasakojo specialistas.
Skaidrūs baldai – erdvės draugai
Dar viena populiarėjanti tendencija – naudoti skaidrias medžiagas. Tai gali būti organinis stiklas, plėvelės, iš jų kuriami įvairūs architektūriniai ir dizaino gaminiai. Skaidrios pertvaros, baldai, sienos leidžia grožėtis gamta.
Ir Lietuvoje jau yra vienas kitas namas, pastatytas iš stiklo paketų, o peizažas tampa sudėtine interjero dalimi.
„Svarbu, kad stiklo paketai būtų gerai pagaminti ir niekas jų neišdaužytų. Iš tikrųjų tokie namai sukuria begalę rūpesčių. Didžiausia problema – ne šaltis, o kaitra, mat saulė labai įkaitina vidų. Taigi būtina įrengti kondicionierius, o tai – didelės išlaidos“, – tvirtino J. Malinauskas.
Specialistas pasakojo, kad vienas Kauno klubas pasižymi puikiu stikliniu interjeru. „Skaidrūs turėklai ir baldai sukuria didelės erdvės pojūtį, netgi esant daugybei žmonių patalpos neatrodo ankštos. Skaidrumu taupome erdvę, o tai yra ir ideologinis pagrindimas. Tuščia erdvė šiuolaikiniam interjerui – labai brangus dalykas“, – aiškino dizaino publicistas.
J. Malinauskas pamena tarybiniais laikais buvusius mažus kambariukus, kuriuose stovėdavo sofa, foteliukai ir svarbiausia – sekcija per visą sieną. Žmonės ten susidėdavo įvairiausius daiktus: krištolinius indus, knygas, albumus tam, kad parodytų, kokie turtingi.
„Dabar akcentas krenta ne į daiktą, o į informaciją. Jei susikūrėme didelę erdvę, tai reikia ją parodyti, o kad parodytum, reikia jos neužstoti, vadinasi, turi būti skaidrūs baldai – foteliai, stalai, lovos. Tačiau negalima pamiršti, kad skaidrūs baldai kelia pavojų: stiklą reikia laiku pamatyti“, – sako J. Malinauskas.
Pastaruoju metu dizaineriai parodose pristato skaidrias vonias, paprasto ir spalvoto stiklo stalus, pripučiamus baldus.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
