Panevėžietei Vestai Ražanauskaitei svaiginančio karjeros šuolio pavydėtų daugelis išvaizdžių merginų. Garsiausi prekių ženklai, fotosesijos, madų pristatymo podiumai, fotografų blykstės ir žiniasklaidos dėmesys – visa tai Vesta patyrė svajonių šalyje Indijoje.
Išvaizdi mergina niekada netroško modelio darbo, tačiau likimas kartais visai nelauktai pasiūlo kartą gyvenime pasitaikančių galimybių. V. Ražanauskaitės albumo nuotr.
Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis
Po žurnalistikos studijų Vilniaus universitete panevėžietė Vesta Ražanauskaitė sostinėje vienoje IT kompanijoje dirbo projektų vadove bei laisvai samdoma žurnaliste. Gyvenimas tekėjo ganėtinai ramia vaga: darbo valandas biure keitė įdomus laisvalaikis su draugais, kultūros, meno renginiai.
Nuolat rusenanti Vestos svajonė – aplankyti Indiją – vertė ieškoti galimybių, kaip ją paversti realybe. Tačiau merginai ne kartą teko atsimušti į nesėkmių sieną.
Pagaliau likimas, it pasakoje, dovanojo neįtikėtiną progą. Paskutinį pusmetį 26-erių mergina praleido už tūkstančio kilometrų nuo Lietuvos, o svaiginančio karjeros šuolio pavydėtų daugelis išvaizdžių merginų. Garsiausi prekių ženklai, fotosesijos, madų pristatymo podiumai, fotografų blykstės ir žiniasklaidos dėmesys – visa tai Vesta patyrė savo svajonių šalyje Indijoje.
Dabar mergina trumpam grįžo į Lietuvą, į gimtąjį Panevėžį, ir svarsto apie naują modelio sutartį vienoje iš Azijos valstybių. V. Ražanauskaitė mielai papasakojo savo sėkmės istoriją.
Planuose – savanorystė
– Ar svajojote apie modelio karjerą paauglystėje ar studijų laikais? Jei neklystu, Lietuvoje neturėjote nieko bendro su mados pasauliu?
– Norėjau užsiimti visai kitkuo, bet likimas pasiūlė šią dovaną. Po studijų dirbau žurnaliste, buvau projektų vadovė IT srityje. Apie modelio darbą nebuvo nė minties.
Laisvalaikiu Vesta lankėsi sostinės Delio kultūriniuose, religiniuose objektuose (nuotraukoje – Kutbo minaretas).
Nuo paauglystės darbas su vaikais, pagalba silpnesniesiems užėmė svarbią vietą mano gyvenime. Norėjau išvykti į Indiją savanoriauti.
Ilgai ieškojau projekto ar organizacijos, kuri mane priimtų. Tačiau visur iškildavo kliūtis – programos buvo brangios, o organizacijos prašė kelionę į Indiją apmokėti pačiai. Tiek pinigų neturėjau. Tačiau Indijos negalėjau išmesti iš galvos.
Išeitį pasiūlė viena Lietuvos modelių agentūra. „O gal norėtum ten dirbti modeliu?“– paklausė „First Baltic“ modelių agentūros atstovai. Pusiau juokais sutikau pabandyti. Pasirodė, kad tai – lengviausias kelias pasiekti Indiją. Pasidarėme keletą bandomųjų nuotraukų ir vos po kelių dienų mane dirbti pasikvietė Mumbajaus agentūra „Urban Models Management“.
– Kaip artimieji reagavo, kai pranešėte, kad keliaujate į kitą pasaulio kraštą dirbti modeliu?
– Gerai (juokiasi – red. pastaba)! Draugai išties džiaugėsi ir palaikė. Tiesa, mama nerimavo, iš žiniasklaidos ji buvo susidariusi prastą nuomonę apie Indiją. Tačiau bėgant laikui ji nurimo – žinojo, kad ten esu laiminga.
– Ar sunku buvo įprasti naujoje aplinkoje, naujoje kultūroje? Kas buvo sudėtingiausia Indijoje? Ar nebuvo baisu keliauti į tolimą, nepažįstamą šalį?
– Tiesą sakant, tai ir lėmė mano pasirinkimą – visiškai kitokia kultūra. Tik tokiose kelionėse gali pažinti pasaulį ir pati save. Daugelis atvykusiųjų čia patiria kultūrinį šoką. Man sunki buvo gal tik pirmoji diena. Nuovargis po ilgos kelionės, daugybė aplinkinių dėmesio, alinantis karštis, triukšmas, aštrūs kvapai. Tačiau vėliau įsimylėjau šią šalį. Ji turi kažką ypatingo.
Netrūko dėmesio ir kvietimų į vakarėlius
– Kaip atrodo įprasta diena, kai tenka dalyvauti fotosesijoje?
Jei manote, kad fotosesijos – lengvas ir paprastas darbas, klystate: dažniausiai prieš fotoaparatus pozuoti reikia visa dieną, neretai tenka dirbti ir viršvalandžius.
– Dažniausiai fotosesija tęsiasi visą dieną. Neretai tenka dirbti ir viršvalandžius. Jei tenka filmuotis ar fotografuotis lauke, tai daroma vėlai vakare arba anksti ryte. Priežastis paprasta – įdienojus Indijoje karštis siekia 40–45 laipsnius.
Sudėtingesnės būdavo tradicinio indiško apdaro – sario – fotosesijos. Šiam etniniam įvaizdžiui daromas itin ryškus makiažas, neapsieinama be daug blizgių papuošalų. Sario ilgis apie 6 metrus. Jį tinkamai dėvėti moka nedaugelis. Kol stilistas kruopščiai jį apvynioja apie kūną, modeliui tenka kantriai stovėti sustingus viena poza.
Labai svarbus visos komandos indėlis – visose fotosesijose tave lydi makiažo ir šukuosenos specialistai, stilistas, fotografas su savo asistentais, dažnai ir patys prekės ženklo atstovai.
– Ar buvote sulaukusi pasiūlymų, kurių teko atsisakyti? Pavyzdžiui, fotografuotis visiškai apsinuoginus ar kitaip kompromituojančiose situacijose?
– Ne, tokių pasiūlymų neteko sulaukti. Dirbant su agentūra esi apsaugota nuo abejotinų darbų. Visos sąlygos aptariamos iš anksto, dauguma klientų Indijoje ir apskritai pasaulyje puikiai žinomi prekių vardai. Man buvo išties malonu dirbti su „Amazon.com“, „Reebok“, „United Colors Of Benetton“, nepaprastai talentingais vietiniais aukštosios mados kūrėjais ir daugeliu kitų nuostabių klientų.
Teko tiek visko naujo išbandyti! Fotografavausi reklamoms, drabužių katalogams, žurnalams, elektroninėms parduotuvėms demonstravau dizainerių rūbus ir papuošalus. Filmavausi keliuose muzikiniuose klipuose.
– Kaip madų pasaulio gyvenimas atrodo iš arti? Vyrauja stereotipas, kad tai lengvas darbas, kurį lydi žvaigždžių vakarėliai, prabanga, geras atlygis, egzotiškos kelionės, sportiniai automobiliai? Kaip yra iš tikro?
– Prisipažinsiu, panašūs stereotipai lydėjo ir mane. Sakoma, kad Indija – kontrastų šalis. O modelio darbas nenuspėjamas, kasdien gali būti kitoks. Tiesa, dėmesio ir kvietimų į vakarėlius apstu, tačiau norint puikiai atlikti savo darbą, dažniausiai tenka jų atsisakyti.
Kartais trūksta poilsio, bėgte leki iš vienos fotosesijos į kitą, o būna dienų, kurias praleidi valandų valandas stovėdama ilgoje modelių atrankos eilėje. Supratau, jog būti modeliu – tai turėti labai daug kantrybės, visada būti geros formos ir šypsotis, kad ir kas nutiktų. Tačiau kelionės ir galimybė pažinti įdomių žmonių iš viso pasaulio atperka viską.
– Ar reikia griežtai kontroliuoti kūno apimtis, svorį? Ar kasdien lipate ant svarstyklių?
– Išlaikyti tinkamą formą – kiekvienam modeliui privaloma. Tačiau itin griežtos kontrolės nebuvo, mat Indijos požiūris į modelius gana sveikas. Pernelyg kaulėtos merginos čia nepopuliarios.
Naujų galimybių kryžkelėje
– Kokia Indija jūsų akimis? Ar teko pakeliauti po šalį?
– Beveik tris mėnesius praleidau Bolivudo sostine vadinamame Mumbajuje ir du – Delyje. Taip pat kurį laiką dirbau trečiajame pagal dydį Indijos mieste Bengalūre.
Kiekviena Indijos valstija skirtinga: skiriasi maistas, kalbos dialektas, vietinių žmonių išvaizda. Pavyzdžiui, Mumbajus garsėja ne tik Bolivudu, bet ir naktiniu gyvenimu. Čia daug prabangių klubų, kuriuose šėlstama iki paryčių. Tačiau kai kuriose valstijose alkoholio bei tabako vartojimas draudžiamas.
Delis laikomas pavojingiausiu Indijos miestu. Sutemus merginos į gatvę vienos neišeina. Čia reikia būti atsargiam. Tačiau apskritai man ten labai patiko. Čia kaip niekur kitur daug įvairių šventyklų. Nors dauguma išpažįsta hinduizmą, čia taikiai sugyvena galybė religijų.
– Kokie artimiausi kelerių metų planai?
– Dairausi į Kiniją. Taip pat netrukus noriu sugrįžti ir į Indiją.
– Daugelis merginų svajoja apie manekenės karjerą, ką joms patartumėte?
– Nepamirškite, kad galite tapti kuo panorėjusios – ne tik modeliu, bet ir gydytoja, menininke, rašytoja ar prezidente. O jeigu tvirtai apsisprendėte būti modeliu – siekite to nieko nekopijuodamos. Išlikite savimi ir nepamirškite puoselėti vidinio grožio!
Linas JOCIUS
