Praradusiems klausą žmonėms bus įšvirkštas nežalingas virusas, pernešantis geną, turintį sukelti ausies jutimo receptorių ataugimą.
Po dviejų mėnesių grupė kurčiųjų turėtų vėl girdėti, pasibaigus pirmajai pasaulyje bandomajai genų terapijai kurtiesiems.
Dėl ligos ar nelaimės klausos netekusiems savanoriams bus suleista nežalingo viruso, turinčio klausos receptorių ataugimo geną, injekcija.
Pagrindinė idėja tokia, kad šis metodas gali sugrąžinti natūralesnį klausos pojūtį nei kitos technologijos. Klausos aparatai tik sustiprina garsus, kochleariniai implantai paverčia garso bangas į elektros bangas, kurias smegenys interpretuoja kaip garsą, tačiau šie implantai nesurenka visų natūralių dažnių.
Tai reiškia, kad žmonėms gali būti sudėtinga atskirti daugybę niuansų balsuose ir muzikoje.
„Galimybė sugrąžinti žmonėms natūralią klausą yra šventasis gralis, – sako bandymui vadovaujantis Hinrichas Staeckeris iš Kanzaso universiteto Medicinos centro. – Būtent tai ir tikimės atlikti – iš esmės taisome ausį, užuot dirbtinai imituodami jos veikimą.“
Galimas sprendimas pasirodė 2003 metais, kai mokslininkai atrado, kad tam tikri genai gali pakeisti ląsteles iš atraminių abiejų plaukuotųjų ląstelių tipo į abiejų tipų plaukelius.
Norėdamas patikrinti, ar vienas iš šių genų, Atoh1, galėtų būti panaudotas klausos gerinimui, pernai H. Staeckeris su kolegomis įterpė jį į nekenksmingą virusą, kurį sušvirkštė į pelės vidinės ausies sraigę, kurios praktiškai visos plaukuotosios ląstelės buvo pažeistos. Po dviejų mėnesių graužiko klausa pagerėjo maždaug 20 decibelų. „Tai beveik tas pats skirtumas tarp klausos užsidengus rankomis ausis ir to, ką mes girdime įprastai“, sako Lloydas Klicksteinas, bandyme bendradarbiavusios Šveicarijos vaistų kompanijos Novartis taikomosios medicinos vadovė.
Dabar Staeckerio komanda gavo leidimą tą patį atlikti su žmonėmis. Kitą mėnesį jie pradės ieškoti 45 savanorių, turinčių sunkius klausos sutrikimus, kilusius dėl šalutinio vaistų poveikio. Tie, kurie jau gimė su klausos negalia, nebus tinkami bandymui, nes jie dažnai tiesiog neturi plaukuotųjų ląstelių palaikymui reikalingų struktūrų.
Su tyrimu nesusijęs Jeffrey’is Holtas iš Harvardo Medicinos mokyklos, tai vadina naujove ir atsargiai tikisi teigiamų rezultatų: „Labai viliamasi, kad tyrimo rezultatai bus teigiami ir nesukels jokių papildomų komplikacijų.“
Vienintelis numanomas šalutinis poveikis, dažnai pasireiškiantis po ausies operacijų, yra trumpalaikis galvos skausmas ar pykinimas.
Daugybė rūšių, tokių kaip žuvys ir paukščiai, per tam tikrą laiką gali savaime atnaujinti vidinėje ausyje esančias plaukuotąsias ląsteles bei kurti naujas klausos grandines, sako Klickstein. „Mes tiesiog bandome šiek tiek pritaikyti žinduolių sistemai tam, ką daugybė kitų rūšių daro natūraliai.“
www.technologijos.lt INF.