Vairuotojai įpratę skųstis žiemomis – esą per šalčius automobilis pradeda ryti degalus. Tačiau ši problema iš esmės išlieka visais metų laikais.
Tam, kad mašina, turėdama minimalų degalų kiekį, nuriedėtų maksimalų atstumą, būtina atsižvelgti į daugybę aspektų. Pirmiausia, išsirinkti ekonomiškai degalus naudojantį automobilio modelį, tada – išmokti planuoti ir derinti kelionių laiką, galiausiai – tinkamai prižiūrėti transporto priemonę, antraip gyvenimas ant ratų bus grynas laiko, degalų ir pinigų švaistymas.
Štai keli mitai apie degalų taupymą. Išmetę juos iš galvos tikrai sutaupysite.
Kuo mažesnė mašina, tuo didesnė ekonomija. Naujausios technologijos, kurios dabar taikomos konstruoti varomąsias ir tiesioginio degalų įpurškimo sistemas, dyzelinius ir turbodyzelinius (TDI) variklius, mažo pasipriešinimo riedėjimui padangos ir aerodinamiškas kėbulų dizainas leidžia ir standartinio dydžio automobiliams labai našiai dirbti. Ir, žinoma, ekonomiškai eikvoti į juos pilamus degalus. Pavyzdžiui, 2014-ųjų modelių apžvalgoje iš dešimties ekonomiškiausiais pripažintų automobilių (į sąrašą nebuvo įtraukti elektromobiliai ir hibridinės transporto priemonės) bemaž pusė buvo vidutinio dydžio ir dideli arba mikroautobusai.
Mechaninė pavarų dėžė užtikrina didesnę degalų ekonomiją nei automatinė. Pavarų dėžių konstrukcijos taip pat smarkiai pažengė į priekį. Tiesą sakant, tiek, kad dabar „automatai“ ekonomiškumu prilygsta mechaninėms pavarų dėžėms ar net užtikrina dar mažesnį degalų sunaudojimą. Jeigu jūsų įsigytas ar norimas įsigyti automobilis siūlomas dviejų skirtingų komplektacijų, tai yra su automatine arba mechanine pavarų dėže, internete galite nesunkiai rasti gamintojo pateikiamą informaciją apie degalų sunaudojimą – pasižiūrėkite ir palyginkite.
Užvedant automobilį reikia daugiau degalų, nei leistume varikliui dirbti tuščia eiga. Šiuolaikiniai varikliai, turintys tiesioginio degalų įpurškimo sistemas, užsivesdami sunaudoja labai nedaug degalų. Tuščia eiga veikiantis variklis per valandą gali suryti nuo maždaug litro iki dviejų litrų degalų (priklausomai nuo automobilio variklio tūrio), taigi nesunkiai suskaičiuosite, kiek jums tai kainuoja. Tad kai jūsų automobilis stovi vietoje, geriau išjunkite variklį. Išskyrus tada, kai lūkuriuojate eismo kamščiuose – tuomet reikėtų variklį užvesti ir išjungti labai dažnai, tad greičiau susidėvėtų starteris.
Prieš važiuojant, mašinas reikia „apšildyti“. Mūsų laikais važiuoti galima jau po kelių sekundžių, kai užvedamas variklis. Žinoma, nereikia to variklio iškart kankinti ekstremaliomis apkrovomis. Būtina luktelėti, kol jis pasieks normalią darbinę temperatūrą.
O dėl variklio „apšildymo“, tai nėra greitesnio būdo tą padaryti kaip važiuojant. Ar ne?
Automobiliui senstant, mažėja jo ekonomiškumas. Tinkamai prižiūrima mašina daugelį metų sunaudoja tiek pat ar beveik tiek pat degalų, kiek ir pirkimo dieną. Tiesą sakant, eksperimentais įrodyta, kad pirmuosius kelerius metus degalų naudojimo efektyvumas tik gerėja.
Jei transporto priemone deramai rūpinamasi, ir dešimties, ir net penkiolikos metų automobiliai nepradeda reikalauti pastebimai daugiau degalų.
Kad automobilis naudotų mažiau degalų, reikia pakeisti oro filtrą. Tai šventa tiesa, kai kalbama apie senas mašinas karbiuratoriniais varikliais. Tačiau moderniems varikliams su tiesioginio degalų įpurškimo sistema talkina kompiuteriai – jie automatiškai pakoreguoja degalų ir oro santykį mišinyje iki reikiamo lygio. Pakeitę užsiteršusį oro filtrą degalų daugiau nesutaupysite, bet galite pagerinti variklio darbą.
Degalų sutaupysite… naudodami premium klasės degalus. Nebent jūsų automobilis buvo sukonstruotas taip, kad naudotų tik aukščiausios kokybės degalus, arba nuo įprastų degalų iškart „užkala“ variklis. Visais kitais atvejais jokios naudos iš to, kad į baką pilsite labai brangų benziną, greičiausiai nebus. Dėl viso pikto pasidomėkite, ar konkrečiai jūsų vairuojamo automobilio modeliui nėra rekomenduojami premium degalai, ir jei taip, tai kokiais atvejais (pavyzdžiui, tempiant priekabą).
***
Kada užsipilti degalų?
Viskas atrodo labai paprasta: kai jūsų automobiliui reikia „atsigerti“, apie tai įspėja degalų skysčio lygio bake rodmuo prietaisų skyde. Kai tik tas lygis priartėja prie leistino minimumo, įsižiebia signalinė lemputė.
Tačiau benzinas bake neišsenka taip staiga. Iš pradžių tą pajusite posūkiuose, įkalnėse ir staiga didindami greitį. Jei intuicija pakuždės, kad artimiausios degalinės galite ir nepasiekti, sukite šalikelėn. Tada turėsite tris išeitis: a) pėdinti pėstute iki artimiausios degalinės ir neštis atsarginį bakelį – benzinui įsipilti; b) susirasti, kas nutemps automobilį iki degalinės; c) jeigu visai striuka, nusipirkti šlakelį benzino iš kitų vairuotojų.
Tačiau paprastai iki tokių kraštutinumų nusiritama retai. Dauguma šiuolaikinių automobilių degalų lygio bake prietaiso skalė būna padalyta ne į litrus, o į tris simbolines padalas: „tuščias“, „pusiau pilnas“ ir „pilnas“, arba „0“, „1/2“ ir „4/4“. Bet turėkite omenyje: dėl matuoklio konstrukcijos ypatumų į pabaigą benzino ima mažėti sparčiau. Tad įpraskite užsukti į degalinę jau tada, kai matuoklio rodyklė būna tik kirtusi padalą „pusiau pilnas“.
Parengė Sergejus STONKUS
