Pasiekimas. Beveik 82 milijonus gyventojų turinčią Vokietiją, rodos, sunku kuo nors nustebinti. Tačiau šioje šalyje besimokantys lietuviai tai puikiai sugeba. Lietuviškos Vasario 16-osios gimnazijos vaikai nuo legendinio Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą taip nupūtė dulkes, kad tapo prestižinio Vokietijos konkurso nugalėtojais.
Šaunusis lietuvių gimnazistų šešetukas E. ir G. Lazovskytės, E. Baniūnaitė, E. Lorens, A. Barzdžiūtė ir R. Barakauskas Europai priminė legendinį lietuvių lakūnų skrydį per Atlantą. Moksleivių studija sudomino ir mokslininkus.
Džiugi žinia
Kovo 12-oji lietuviškos gimnazijos Vokietijoje politikos ir ekonomikos mokytojai, mokslų daktarei Gabrielei Hofman staigmenų nežadėjo. Tą dieną mokytoja budėjo per matematikos egzaminą. Abiturientai Vokietijoje juos laiko gerokai anksčiau nei jų bendraamžiai Lietuvoje.
Darbas ne iš lengvųjų, tad mokytoja visą dieną praleido itin susikaupusi, atsakingai stebėdama, kaip vyksta egzaminas. Po egzamino sekretorės įteiktą laišką atplėšė be ypatingo jaudulio, tačiau akimis perbėgus laiško turinį G. Hofman veidą nušvietė džiugi šypsena. „Džiaugiamės galėdami Jums pranešti, jog Jūsų klasė tapo nacionalinio mokinių konkurso „Skrydžio didingumas vakar, šiandien ir rytoj“ nugalėtojais. Nuoširdžiai sveikiname!“ – buvo rašoma laiške. Mokytoja nuskubėjo džiugia naujiena pasidalinti su savo mokiniais.
Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ ir Vokietijos Federacinės Respublikos skrydžių saugumo tarnybos konkurso organizatorius sužavėjo S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą istorija ir tai, kaip išradingai bei šiuolaikiškai gimnazistai ją pateikė. Kovo pabaigoje konkurso nugalėtojai dalyvaus iškilmingoje apdovanojimo ceremonijoje Langeno mieste.
„Džiaugsmas – didžiulis. Ir dėl to, kad įveikėme daug stiprių konkurentų, ir dėl to, kad mūsų didvyrių lakūnų skrydis sudomino tiek daug žmonių“, – džiaugiasi konkurso laimėtojai.
Įtraukė ir mokslininkus
Kadangi klasėje yra 34 mokiniai, į skrydžio temą buvo žiūrima iš labai skirtingų perspektyvų. Labiausiai konkurso rengėjus sužavėjo šešių lietuvių grupė, tyrinėjusi S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą.
„Prisidėjau prie šios grupės, nes didžiuojuosi esanti lietuvė ir norėjau pasakoti apie lietuvišką žygdarbį“, – sako Evelina Baniūnaitė.
Visi grupės nariai sutartinai tvirtino, kad konkurso laurus atnešusią temą rinkosi iš meilės savo gimtinei ir jos istorijai: „Mūsų lakūnų žygdarbis vertas, kad apie jį būtų kalbama ir šiandien ir ne tik Lietuvoje.“
Dalyvauti konkurse gimnazistus pastūmėjusi mokytoja G. Hofman pasiūlė į legendinį skrydį pažvelgti iš įvairiausių pusių. Apie jį moksleiviai diskutavo politikos pamokose, kūrė noveles bei eilėraščius lietuvių, vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis. Per fizikos pamokas gimnazistai tyrinėjo skrydžio techninę pusę, o istorijos pamokose analizavo lietuvių žygdarbio istorinius aspektus.
„Visi turėjome po vieną užduotį. Kai kiekvienas atliko jam patikėtą darbą, grupės lyderis viską sujungė į nuoseklią visumą“, – pasakoja nugalėtojų grupės lyderė Enrika Lazovskytė. Didžiausia problema moksleiviai įvardija kalbos barjerą, mat medžiagą konkursui reikėjo pateikti vokiečių kalba, ne visi konkurso dalyviai ją dar moka pakankamai gerai, kad galėtų laisvai aprašyti smulkiausias technines istorinio lietuvių skrydžio detales.
„Mums labai padėjo mokytojas Jensas Zornas. Jis su mumis sėdėdavo iki vėlumos, kol konkurso medžiaga puikiai skambėjo sklandžia vokiečių kalba“, – geru žodžiu savo anglų kalbos mokytoją minėjo lietuvaičiai.
Tiesa, sulaukus didžiulio susidomėjimo, mokiniai gavo užduotį savo darbą versti į lietuvių kalbą, mat su juo panoro susipažinti Lietuvos Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikai. Paklausta, ar nebuvo baisu prisiimti atsakomybę už vadovavimą tokiam atsakingam darbui, dešimtokė E. Lazovskytė tik nusišypso: „Vadovauti mėgstu. Nebuvo nei baisu, nei sunku. Mes tikėjome tuo, ką darome, ir labai norėjome, kad mūsų lakūnų didvyrių žygdarbis būtų žinomas kuo plačiau. Mums pavyko.“
Projekto aidai ritasi per Europą
Lietuvių gimnazistų parengta studija sudomino ne tik konkurso rengėjus. Moksleivių darbu domisi istorikai, o Lietuvos Vytauto Didžiojo karo muziejaus mokslininkai studijos autoriams geranoriškai atvėrė muziejaus fondus. Rengiant šį projektą buvo leista naudotis unikaliomis muziejaus nuotraukomis ir paveikslais. Kad vertinga medžiaga pasiektų studijos rengėjus, labai prisidėjo Lietuvos ambasada Vokietijoje.
„Džiaugėmės sulaukę tokio susidomėjimo. Muziejaus archyvai labai padėjo. Sujaudino, kad Lietuvos istorikai ir diplomatai rimtai pažiūrėjo į mūsų darbą. Vadinasi, mes tikrai šio to verti, ir mūsų visų pastangos davė puikų rezultą“, – įspūdžiais dalijosi E. Baniūnaitė.
Nurungė tūkstantį konkurentų
„Jam neduok pavalgyt, duok papiešt, užkietėjęs menininkas“, – taip bendraklasiai juokaudami apibūdina vienuoliktoką Nykantą Simutį. Nykantą retai pamatysi be pieštuko rankose ir tikrai nėra tokių, kuriems nepatiktų jo fantazijos kupini darbai.
Lietuvio Nykanto piešinys, nurungęs tūkstantį varžovų, laimėjo pirmą vietą Vokietijos jaunimo piešinių konkurse.
Vaikinas piešinį kuria tarsi specialiai tau – mato žmogų giliau, dvasingiau nei bendraamžiai, tad kūrinys tarsi „prilimpa“ prie naujojo savininko. Jei ne dailės mokytoja Jūratė Lemkienė, Nykantas ir toliau būtų piešęs sau ir savo draugų džiaugsmui.
Pedagogė paskatino N. Simutį dalyvauti Vokietijoje labai populiariame jaunimo piešinių konkurse. Ir kaip džia augėsi visa gimnazija, kai lietuvio piešinys, nurungęs net tūkstantį kitų darbų, laimėjo aukščiausią – pirmąją vietą.
„Aišku, smagu, kad laimėjau, bet tai dar nieko nereiškia. Bus dar vienas etapas. Tačiau tikiuosi, kad ir jame pasiseks“ – pergalės nesureikšmino Nykantas.
Kuklusis dailininkas nutylėjo ir tai, kad Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei neseniai apsilankius Vasario 16-osios gimnazijoje prisiminimui apie vizitą buvo įteiktas būtent Nykanto piešinys.
„Taip, prezidentė į Lietuvą išsivežė mano piešinį, bet jis galėjo būti ir geresnis“, – kritikos sau negailėjo N. Simutis. Tačiau vaikino pasiekimą įvertino ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Per gimnazijoje vykusią Kovo 11-osios šventę jaunajam menininkui buvo įteikta speciali ministerijos dovana, o visus gimnazistus itin pradžiugino Lietuvos ambasadoriaus Vokietijoje Deivydo Matulionio dovana – didžiulis lietuviškas šakotis.
„Mes labai labai už Lietuvą“
Pirmoji vieta rusų kalbos konkurse, laimėjimas prestižiniame, Vokietijoje nuo 1959-ųjų vykstančiame skaitymo konkurse, Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto rusų kalbos sertifikatas gimnazijos moksleivei – tik maža dalis lietuviškos gimnazijos Vokietijoje moksleivių pergalių konkursuose, kurių laureatų vardai nuskamba per visą Vokietiją. Gal gimnazijoje mokosi tik išskirtinių gabumų ir itin talentingi vaikai?
„Oi ne. Mes – kaip visi. Šėlstame, kartais ir pritingime, prikrečiame išdaigų. Bet mes – labai labai už Lietuvą. Ir mūsų mokytojai – labai labai. Jie mus kiaurai mato. Jei turi nors mažiausią talentėlį – iškrapštys. Ir kai vokiškas laikraštis parašo, kad laimėjo lietuvis, ar lietuviškos gimnazijos moksleivis – jėga. Džiaugiamės kaip milijoną laimėję. Kad mūsų lakūnų žygdarbis nuskambėjo, kad geriausiai Vokietijoje piešia lietuvis jaunuolis – mažos Lietuvos didelės pergalės“, – vienas per kitą pasakojo gimnazistai.
Jau greitai, kovo 28-ąją „labai labai už Lietuvą“ gimnazistams teks pakovoti ne kur kitur, o Lietuvoje, Radviliškyje vyksiančioje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje. Gimnazija į olimpiadą atsiunčia du atstovus.
Nors sakoma, kad savam krašte ir sienos padeda, gimnazistai iš Vokietijos į Lietuvą važiuoja su jauduliu: „Mūsų bendraamžiams iš Lietuvos tos namų sienos arčiau nei mums. Jiems gimtoji kalba aplinkui – toks savaime suprantamas dalykas, kad nė neįsivaizduoja, jog gali apsidžiaugti užsienyje išgirdęs kalbant lietuviškai Bet mes pakovosime.“
Niko Šošič, specialiai „Sekundei“ iš Vokietijos
