Mažame Vokietijos Hiutenfeldo miestelyje – daug lietuviškos simbolikos, mat čia yra Vasario 16-osios gimnazija. Tačiau klaidžiojančiuosius siauromis miestelio gatvelėmis maloniai nustebina užrašas ant vokiškos architektūros pastato: Galerija „Meilė“. Meno galerija – iš Biržų rajono kilusios lietuvės Meilės Veršelis išsipildžiusi svajonė.
Iš Biržų rajono kilusi Meilė Veršelis Vokietijoje išpildė savo svajonę – atidarė meno galeriją.
Dabar, kai galerija skaičiuoja aštuntuosius savo gyvavimo metus, Meilė drąsiai sako, kad ši meno oazė turi savo aurą. Menininkė prabyla apie mistines istorijas, kurių galėjo ir nebūti, jei ne „Meilės“ galerija.
Vos priartėjus prie galerijos į akis krinta už didžiulio lango demonstruojami išraiškingi, neįprasti, gal net abstraktūs, tačiau tarsi magnetas traukiantys paveikslai. Tai – galerijos šeimininkės kūryba. Ji savo kūrybiniam polėkiui išlieti pasitelkia vieną seniausių piešimo technikų. Darbai pasižymi unikalumu ir, pasak dailininkės, nukopijuoti jų neįmanoma.
„Tapyti pradėjau labai netikėtai. Tai įvyko čia, Vokietijoje. Besitvarkydamas mano vyras Petras rado aliejinių dažų, tada ant paprasčiausio kartono ėmiau „peckioti“ ir pamačiau, kad visai neblogai išeina. Tik sau piešiau apie dvejus metus. Kartą pažįstama, pamačiusi mano darbus, pasakė: negarbinga, kad tik viena gali jais gėrėtis“, – apie kūrybinio kelio pradžią „Sekundei“ pasakojo Meilė.
Ji sako netikinti atsitiktinumais, todėl tokį netikėtą savęs atradimą vadina lemtimi.
Parodos ir kūrinių mistika
Pirmoji Meilės kūrinių paroda buvo surengta Hiutenfelde, Renhofo pilyje.
„Tais laikais dar buvau silpna menininkė“, – kritiškai savo pirmuosius darbus vertina moteris. Nuolat tobulėjanti dailininkė ėmė rengė parodas Lietuvoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir daugybėje kitų šalių. Viena iš labiausiai pasisekusių parodų dailininkė laiko savo darbų pristatymą Lietuvoje, Tado Ivanausko muziejuje.
„Į parodą T. Ivanausko muziejuje susirinko labai daug žmonių, žiniasklaida. Jaučiausi vos ne kaip žvaigždė“, – šypsodamasi prisimena M. Veršelis.
Menininkei didelį įspūdį padarė ir jos darbų pristatymas Paryžiaus publikai. „Buvau maloniai nustebinta, kad mano paveikslus puikiai įvertino Paryžiaus meno ir kultūros bendruomenė. Susirinko apie šešis šimtus žmonių“, – sėkme džiaugiasi Meilė.
Viena klinikinę mirtį kažkada išgyvenusi moteris atsivertusi dailininkės darbų segtuvą liko be žado.
„Ji sakė mano darbuose matanti tuos pačius vaizdus, kuriuos regėjo per savo klinikinę mirtį: ilgas tunelis, tamsa ir šviesos ruoželis. Man pačiai pasidarė nejauku“, – prisimena keistą patirtį moteris. Galerijos savininkė pripažįsta, kad nupiešusi paveikslą kartais ir pati negalinti pasakyti, kodėl nutapė būtent tokį vaizdą.
„Mano rankos yra tik įrankis, visa kita ateina iš aukščiau.“, – įsitikinusi dailininkė.
„Meilės“ erdvės – išskirtinėms asmenybėms
Galeriją menininkė atidarė 2006-aisiais ir ją pavadino savo vardu. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo profesorius Vytautas Landsbergis, susirinko apie du šimtus meno gerbėjų.
„Toks populiarumas man buvo itin netikėtas, buvau tokia priblokšta, kad atsigavau gal tik po savaitės“, – pasakoja dailininkė.
Ji pabrėžė, kad „Meilės“ galerijoje rengiamos neeilinių menininkų parodos.
„Man visada patiko įdomūs žmonės, todėl dailininkų, kurių paveikslus galima pamatyti „Meilėje“, yra nepaprastos gyvenimo istorijas“, – smalsumą sužadino M. Veršelis.
Ko gero, išskirtinai įdomi buvo vieno lietuvių menininko svajonės išsipildymo istorija. Jis jau žinojo, kad mirs. Viskas, ko troško dailininkas, buvo nors kartą surengti parodą Vokietijoje. Meilė davė jam šią galimybę ir išpildė didžiausią menininko svajonę.
„Viena senutė, mirus vyrui, atrado savyje dailininkės gyslelę ir per tris mėnesius nutapė apie keturiasdešimt paveikslų. Jie taip pat buvo eksponuojami galerijoje“, – apie išskirtines asmenybes pasakoja menininkė.
Įdomi gyvenimo istorija gali atverti galerijos duris nepripažintam, bet turtingos sielos menininkui.
„Man labai svarbu matyti skirtumą tarp meno kūrimo ir meno technikos įvaldymo. Manau, kad svarbiausia, jog menas eitų iš vidaus. Diplomas tavęs nepadaro menininku“, – mintimis dalijasi kūrėja.
Pyragas – irgi kūryba
Vos įžengęs į Meilės namus esu sodinamas prie stalo ir vaišinamas jos pačios keptu kriaušių pyragu. Jis išties labai skanus, lengvas, tiesiog tirpsta burnoje. Klausydama pagyrimų, dailininkė šypsosi.
„Niekada nekepu vienodų pyragų. Kaskart eksperimentuoju. Tas pats ir su patiekalais – stengiuosi gaminti kuo įvairesnį maistą. Jei kas nors paprašo manęs recepto, tai gali užtrukti savaitę, kol prisiminsiu, kiek ko dėjau. Lygiai tas pats ir su paveikslais. Negalima rasti dviejų vienodų darbų. Pati niekaip nesugebėčiau atkurti identiško paveikslo“, – savo kulinarinės ir meninės virtuvės paslaptis praskleidė M. Veršelis.
Menininkės namuose ne tik patiekalai ir paveikslai negali būti atkartoti. Namų interjeras tiesiog pribloškiamas. Jį sukūrė pati Meilė.
Įėjęs į virtuvę pasijunti tarsi atsidūręs kitame pasaulyje – dailininkės klijuotos plytelės yra padabintos kaukėmis. Labiausiai pribloškia lempa – ant jos kabo taurės, šaukštai, peiliai ir šakutės.
Meilės darbai puošia svetainės sieną. Valgomajame esanti spintelė apklijuota mažais veidrodėlių fragmentais, juose žaidžia šviesa ir primena vaikystėje taip mėgtus žiūronus, kurie veidrodėliais sukurdavo išskirtines mozaikas. Net stalas, prie kurio sėdėdami kalbamės, papuoštas ypatinga menininkei būdinga technika.
„Ai, tik apačią kiek sunkiau buvo dekoruoti: truputį skauda nugarą“, – į klausimą, kiek truko toks atidos ir kruopštumo reikalaujantis darbas, kukliai atsako dailininkė.
Suteikia laimės pojūtį
Pastaruoju metu Meilę vis dažniau galima pamatyti Hiutenfeldo vaikų darželyje. Čia ji kartu su mažyliais kuria paveikslėlius specialiąja technika.
„Reikia specialių dažų, popieriaus ir kaitinimo įrenginio dažams išlydyti. Nors tas daiktas ir panašus į lygintuvą, man nelabai patinka, kai žmonės jį taip pavadina. Kaitinimo įrenginys yra brangus ir specialiai pritaikytas šiai technikai. Toks piešimo būdas vaikams ir suaugusiesiems teikia itin daug džiaugsmo“, – tvirtino menininkė.
Ištirpinus gabalėlį dažų ir pridėjus jį prie popieriaus lapo išgauni efektą, formą, vaizdą. Galutinis rezultatas priklauso ne tik nuo piešimo technikos išmanymo. Tai, kas atsispindi lape, pasak dailininkės, yra kiekvieno žmogaus sielos, jausmų, nuotaikos atspindys.
„Žmonės pas mane ateina nusiminę, o išeina laimingi. Taip yra todėl, kad patys kažką sukūrė. Žinoma, ir pats kūrimo procesas smagus“, – kalbėjo meno galia įtikėjusi Meilė.
Niko Šošič, specialiai „Sekundei“ iš Vokietijos
