Archeologai, dirbantys netoli senovinės Edfu gyvenvietės Egipto pietuose, atrado laiptuotąją piramidę, kuri, kaip manoma yra apie 4600 metų senumo ir yra bent keliais dešimtmečiais senesnė už Gizos didžiąją piramidę.
Laiptuotoji piramidė, kurios aukštis kadaise buvo 13 metrų, yra viena iš septynių vadinamųjų „provincinių“ piramidžių, pastatytų arba faraono Hunio (valdžiusio apie 2635-2610 m.p.m.e.), arba faraono Sneferu (valdžiusio apie 2610-2590 m.p.m.e.) laikais. Laikui bėgant, piramidės akmeniniai blokai buvo išvogti, be to, monumentas buvo veikiamas gamtos jėgų, taigi, iki šių dienų iš jos liko tik 5 metrų aukščio griuvėsiai, rašo livescience.com.
Po centrinį ir pietinį Egiptą išsibarsčiusios provincinės piramidės yra netoli pagrindinių senosios imperijos gyvenviečių. Jose nėra vidinių patalpų, jos nebuvo skirtos laidojimui. Šešios iš septynių piramidžių yra beveik identiškų išmatavimų (18.4 x 18.6 m). Tokia yra ir neseniai atrastoji ties Edfu.
Septynių piramidžių paskirtis nėra žinoma. Gali būti, kad tai buvo simboliniai monumentai, kurie įtvirtino faraono kultą pietinėse provincijose.
Ant išorinių piramidės paviršių mokslininkai atrado ir hieroglifų. Šie užrašai rasti netoli kūdikių ir vaikų palaikų, užkastų piramidės papėdėje. Mokslininkai mano, kad užrašai ir kapai atsirado gerokai vėliau, nei pastatyta piramidė, o pats statinys nebuvo sukurtas kaip laidojimo vieta.
Nors mokslininkams apie Edfu piramidės egzistavimą buvo žinoma ir anksčiau, jos struktūra iki G.Marouardo darbų pradžios 2010 metais niekada taip ir nebuvo atkasta, sakė mokslininkas. Jis su kolegomis išsiaiškino, kad piramidė buvo padengta storu sluoksniu smėlio, šiuolaikinių šiukšlių ir dėl negrabių piramidės blokų vagysčių likusių nuolaužų.
Pasak mokslininko, iš pradžių objektas neatrodė panašus į piramidę, o gretimo kaimo gyventojai netgi manė, jog ši struktūra yra vietinio musulmonų šventojo, šeicho kapas. Bet mokslininkams valant monumentą išaiškėjo, kad tai visgi yra Senovės Egipto laikus menanti piramidė.
„DELFI“ INF.
