Nors šiemet prieš didžiąsias metų šventes oro uostuose vienas po kito leidosi pilnutėliai lėktuvai svetur gyvenančių tautiečių, tačiau didesnioji jų dalis gražiausias žiemos šventes sutiko ne Lietuvoje.
Brangus malonumas
Kaip pasakojo Anglijoje jau penkerius metus gyvenantis Laurynas, grįžti Kalėdoms į Lietuvą – per didelė prabanga. Mat šventiniu laikotarpiu rasti pigesnių bilietų praktiškai neįmanoma, o kai skrenda visa trijų asmenų šeima, susidaro įspūdinga suma. O kur dar lauktuvės, dovanos, todėl jau trejus metus šventes jis sutinka Anglijoje.
„Aišku, labai norėtųsi grįžti į Panevėžį, aplankyti tėvus, draugus, tačiau tai gana brangus malonumas. Todėl Kalėdas švenčiame su draugais, o tėvams paruošiame po dovanėlę, pasiskambiname“, – „Sekundei“ pasakojo vyras.
Dar viena priežastis, kodėl jų šeima nusprendė likti per šventes Anglijoje, – čia laukiantys darbai. Nors per pačias šventes čia niekas nedirba, tačiau iš karto po jų tenka eiti į darbą.
„Šventiniu laikotarpiu gauti ilgesnes atostogas sudėtinga, ypač jeigu įmonei pats darbymetis, o vykti į Lietuvą tik savaitei net neverta. Į gimtinę stengiamės grįžti nors kartą per porą metų, dažniausiai vasarą, todėl pabūname šiek tiek ilgiau. O kitą atostogų dalį vykstame kur šilta, nes kelionė į Lietuvą kainuoja brangiau nei į Ispaniją ar kitą gražų kampelį“, – sakė Laurynas.
Norvegijoje statybose dirbantis Egidijus teigė, kad į Lietuvą grįžta kas 3–5 mėnesius, mat čia liko šeima. Todėl net nekilo minčių, kad šventes galėtų sutikti svetur.
„Stengiuosi grįžti kuo dažniau, nes čia liko žmona su vaikais. Neįsivaizduoju Kalėdų be jų. Vis dažniau pagalvoju, kad gal reikia likti čia, Lietuvoje, bet neįsivaizduoju, kaip reikėtų išlaikyti šeimą iš lietuviško atlyginimo, todėl ir gyvenu ant lagaminų“, – kalbėjo panevėžietis.
Mažiau nei vasarą
Nors lėktuvų bilietų kainos šventiniu laikotarpiu gerokai išaugo, tačiau lėktuvai pilnutėliai. Didžiausi keleivių srautai buvo savaitę prieš Kalėdas ir pirmomis sausio dienomis.
Kauno oro uosto pardavimo ir rinkodaros vadybininkė Jūratė Bubulienė teigė, kad skrydžių bendrovės reisų skaičių padidino trims savaitėms. Įprastai iš Kauno per savaitę išvyksta apie trisdešimt pigių skrydžių bendrovių lėktuvų, o šventiniu laikotarpiu šis skaičius išauga iki penkiasdešimties. Didžiausias srautas keleivių vyksta į Didžiąją Britaniją ir Airiją.
„Skrendančiųjų antplūdis, prasidėjęs dar prieš šventes, turėtų baigtis ateinančią savaitę. Šis laikotarpis mums būna pats intensyviausias“, – teigė J. Bubulienė.
15 proc. didesnį keleivių srautą prieš Kalėdas nei paprastai žiemos laikotarpiu pajuto ir Vilniaus oro uostas. Kalėdų savaitę aptarnauta net 47,6 tūkst. keleivių. Populiariausios kryptys – Londonas, Barselona, Dublinas, Milanas, Brėmenas, Oslas, Briuselis. Nors šventiniu laikotarpiu buvo surengta nemažai papildomų reisų, tačiau keleivių srautas buvo mažesnis nei vasarą.
„Kalėdinis pikas toli gražu neprilygsta vasaros mėnesiais fiksuojamiems srautams – liepą ir rugpjūtį Vilniaus oro uostas aptarnavo vidutiniškai po 55 tūkst. keleivių“, – teigė Vilniaus oro uosto komercijos direktorius Simonas Bartkus.
Pigesnės paslaugos
Kad į gimtuosius namus sugrįžo tik labai maža dalis svetur dirbančių ir gyvenančių panevėžiečių, pajuto ir gydymo įstaigos, grožio salonai. Vasaros mėnesiai ir kalėdinis laikotarpis buvo tas metas, kai šias įstaigas tiesiog apguldavo emigrantai, o šis šventinis laikotarpis buvo palyginti ramus.
Kaip teigė odontologijos paslaugas teikiančios įmonės „Dentika“ administratorė Brigita Katkevičienė, per šventes klientų netrūko. Kai kurie emigrantai, anksčiau nusipirkę lėktuvo bilietus, pas odontologą taip pat užsirašė iš anksto, tačiau buvo ir tokių, kurie prašėsi priimami tą pačią savaitę. Vieni apsilankė tiesiog profilaktiškai pasitikrinti dantų, kiti – gydyti.
„Emigrantų srautas buvo labai panašus kaip ir pernai. Odontologijos paslaugos užsienyje labai brangios – už tokią pačią paslaugą ten mokama eurais ar svarais, Lietuvoje – litais, todėl atvykusieji į gimtinę stengiasi išnaudoti progą daug pigiau gydytis dantis“, – kalbėjo B. Katkevičienė.
„Vivus Sanus“ klinikos atstovas Virgilijus Norvaiša pastebi, kad šventiniu laikotarpiu emigrantai vis rečiau užsuka į medicinos įstaigas, dažniausiai tai jie daro vasarą, kai atvyksta ilgesniam laikui. Be to, vis daugiau tautiečių šiomis paslaugomis naudojasi toje šalyje, kur ir gyvena.
„Vasarą emigrantų gerokai daugiau, kiti specialiai susiplanuoja vasaros atostogas taip, kad galėtų susitvarkyti visus reikalus, pasigydyti, nes kiek daugiau kaip per savaitę, kai tiek daug ne darbo dienų, vargiai galima visur suspėti. Kita vertus, ilgiau svetur gyvenantys tautiečiai jau turi sveikatos draudimą, todėl dantis tvarkosi ten, kur gyvena“, – teigė V. Norvaiša.
Lietuvoje gali pasilepinti
Emigrantų mažėjimą pajuto ir grožio paslaugas teikiančios įmonės. Grožio salono „Oranžinis stilius“ direktorės Aušros Vitkuvienės teigimu, dar prieš keletą metų per žiemos šventes emigrantai tiesiog apguldavo grožio saloną.
„Jau prieš porą metų pajutome, kad per žiemos šventes mažėja pargrįžtančių emigrantų. Galbūt daugelis taupo, nes šiuo laikotarpiu bilietai labai brangūs, ir grįžta vasarą, ilgesniam laikui. Negaliu sakyti, kad šiemet emigrantų nebuvo, bet prieš keletą metų jų srautai būdavo gerokai didesni“, – pastebi A. Vitkuvienė.
Vieni ateina tiesiog pasilepinti grožio procedūroms, o kiti – iš būtinybės. Tačiau emigrantai pinigų neskaičiuoja ir naudojasi visomis grožio salono paslaugomis.
Ievos grožio studijos savininkė Ieva Žiukaitė-Damaševičienė teigė, jog labai sunku išskirti, kokios procedūros populiariausios. Emigrantai dažniausiai stengiasi pasinaudoti visomis grožio paslaugomis – nuo plaukų kirpimo, dažymo, priauginimo iki manikiūro ir pedikiūro.
„Emigrantai dažniausiai registruojasi labai anksti ir grožio salone praleidžia visą dieną. Todėl bent kartą per metus stengiasi save palepinti prabangesnėmis procedūromis. Emigrantai yra patys mokiausi klientai“, – sakė I. Žiukaitė-Damaševičienė.
Ji pastebi, kad tarp nuolatinių klientų yra ir tokių, kurie nuolat gyvena užsienyje, bet nors kartą ar du per metus grįžta į gimtuosius namus. Tada ir stengiasi atsigriebti, mat svetur dažnai kainos didelės, o kokybė – itin prasta.
„Dažniausiai moterys plaukus dažosi pačios namuose, bet kai grįžta į Lietuvą, tai patiki profesionalams. Taip pat naudojasi tokiomis paslaugomis kaip blakstienų priauginimas, ilgalaikis plaukų tiesinimas, laminavimas, paslaugos, kokių užsienyje sau nelabai gali leisti, nes kainos didelės, o kokybė – abejotina“, – teigė grožio studijos direktorė.
Lina DRANSEIKAITĖ
