Po didžiulio slėgio ir aukštos temperatūros sąlygomis atliktų eksperimentų mokslininkams gimė nauja idėja apie deimantų kilmę.
Pagal atliktą tyrimą, kuriame buvo sukurtos sąlygos, panašios į esančias giliai Žemėje, tektoninių plokščių susidūrimo vietos gali būti ideali vieta deimantams formuotis. Tyrimo pagrindu parašytą mokslinį darbą publikavo recenzuojamas žurnalas „Proceedings of National Academy of Sciences“.
Deimantai susiformuoja nepalyginamai aukštesnėje temperatūroje bei didesniame slėgyje nei esančiuose žemės paviršiuje. Mokslininkai jau seniai turėjo mintį, jog deimantai gali formuotis subdukcijos zonose, kur plokštės susiduria ir nyra viena po kita šimtus kilometrų gilyn į mantiją.
Kad imituotų šio reiškinio sąlygas, mokslininkai iš Rusijos mokslų akademijos Novosibirske, vadovaujami Jurijaus Paljanovo, įdėjo mineralus, kurie itin paplitę Žemės plutoje, į kamerą, kur būtų galima sukelti intensyvų slėgį bei aukštą temperatūrą. Tyrėjų komanda nustatė, jog pritaikius maždaug 74.000 atmosferų slėgį bei 1200 laipsnių temperatūrą, ėmė formuotis deimantai.
Deimantų formavimasis priklauso nuo kokių mineralų yra atkeliavusi anglis. Deimantai nėra sudaryti vien tik iš anglies. Deimante gali būti silicio, geležies, titano, magnio, kalcio oksidų, azoto ir kitos priemaišos. Taip pat pasitaiko kitų mineralų intarpų – grafito, olivino, piropo ir kt.
“DELFI” INF.
