Už netinkamą padangų naudojimą didžiausia bauda, kurią vairuotojams gali skirti kelių patruliai, yra 40 litų. Jei pasiseks, už važinėjimą automobiliu, „apautu“ vasarinėmis padangomis, galima atsipirkti ir perpus mažesne suma, tai yra 20 litų.
Lygiai tiek pat piniginę gali tekti paploninti ir tiems vairuotojams, kurių mašinos padangų protektoriaus rašto gylis žiemą mažesnis nei 3 mm, o vasarą – 1,6 mm.
Tačiau tokią sumą saugaus eismo specialistai seniai vadino juokinga. Dabar, atrodo, Susisiekimo ministerija suprato situacijos ironiškumą ir pasiūlė baudas padidinti iki 100–150 litų.
Susisiekimo ministerija inicijavo siūlymą sugriežtinti atsakomybę už automobilių padangų naudojimo tvarkos pažeidimus.
Ministerijos pasiūlymo žinomas lenktynininkas Vytautas Švedas nesukritikavo. Jis baudų padidinimą linkęs vertinti teigiamai, nes protektoriaus rašto gylis tiesiogiai susijęs su eismo saugumu.
„Kiekvienas automobilis, kurio padangų protektorius ne itin gilus, kelia pavojų vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams. Jeigu padidėjusios baudos paskatins įsigyti geresnes padangas arba jas laiku pasikeisti, tai bus saugiau ir rizikos mėgėjams, ir visiems kitiems. Kai žmogus pagaili 50–60 litų geresnei ir naujesnei padangai, didesnė bauda jį paskatins nerizikuoti. Tuos pinigus jis geriau išleis padangoms ir netaupys savo gyvybės sąskaita. Jei paslydimas baigiasi nuvažiavimu nuo kelio, kitų eismo dalyvių kliudymu, tai yra neatleistinos pasekmės“, – konstatavo V. Švedas.
Be to, jis pastebėjo, kad dauguma Lietuvos vairuotojų perdėtai taupūs ir automobiliu susirūpina, kai jis ima kelti problemų. „Lietuviai garsėja kaip taupi tauta. Kol automobilis važiuoja, niekas nekeičiama. Dažniausiai tik kur nors neišvažiavus, paslydus arba pasijutus labai nesaugiai, nusprendžiama pasikeisti ratus“, – tikino lenktynininkas.
Panašios nuomonės ir saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas. Jis taip pat teigia, kad per mažas protektorius nedovanotina nuodėmė, ir už tai reikia labai griežtai bausti.
„Kai padangų protektorius per mažas, automobilis daug sunkiau valdomas, ilgėja stabdymo kelias, jis gali paslysti. Mieste pasekmės gali būti labai skaudžios. Pažeidimas itin pavojingas – kyla pavojus gyvybei. Jei į kalniuką vairuotojas, naudojantis „basas“ padangas, neįvažiuos, tai čia jo problema, bet galima nesuspėti sustoti prieš perėją, atsitrenkti į kitą automobilį, užlėkti ant šaligatvio. Jeigu žmonės patys nesusivokia, suvokimą reikia didinti keliant baudas. 40 litų bauda per maža“, – aiškino A. Pakėnas.
Anot jo, analogiška situacija buvo, kai baudos už saugos diržų nesegėjimą buvo tik simboliškos. Tuomet, A. Pakėno nuomone, į šią saugos priemonę taip pat daug kas žiūrėjo pro pirštus: „Prisiminkime diržus. Kol bauda buvo 40 litų, didžioji dalis vairuotojų diržų nesisegdavo. Kai pakilo baudos, tokios problemos nebeliko. Kai bauda siekia kelis šimtus litų, visi piktinasi, bet diržus segasi.“
A. Pakėnas sutiko su lenktynininko V. Švedo nuomone, kad Lietuvos vairuotojai iš tikrųjų padangoms skiria per mažai dėmesio. Kita vertus, jo teigimu, apskritai žmonės automobiliu dažniausiai susirūpina tik tada, kai kas nors ima nebeveikti.
„Lietuvoje automobiliui skiriama nedaug dėmesio. Automobilis remontuojamas, o ne prižiūrimas. Į servisus nevažiuojama, kol automobilis užsiveda ir važiuoja. Jei važiuoja, tai geras automobilis“, – kalbėjo saugaus eismo specialistas.
„DELFI“ INF.
