Norite turėti saugų, lengvai valdomą ir svarbiausia – švelniai vežantį automobilį, nepamirškite pasirūpinti jo amortizatoriais.
Mašina, kurios amortizatoriai prastai veikia, ne tik yra nesaugi kelyje, bet ir gadina kitus važiuoklės elementus. O apie kratymą geriau nė neužsiminti…
Užtikrina vairavimo patogumą
Amortizatorių paskirtis – slopinti vertikalius judesius, sukeltus automobiliui važiuojant nelygiu paviršiumi.
Amortizatoriai atlieka dvi virpesių slopinimo funkcijas. Pirmiausia jie absorbuoja didesnius nelygumus taip, kad smūgis nėra perduodamas automobilio važiuoklei. Antra, jie suteikia pakabai stabilumo, neleidžia, kad automobilio kėbulo virpesiai didėtų ir užsitęstų.
Taip pat nereikia pamiršti amortizatorių svarbos automobilio įsibėgėjimo procesui, stabdymo dinamikai ir manevringumui.
Automobiliui įsibėgėjant, didesnis krūvis tenka galiniams jo ratams, o krūvis priekiniams – priešingai, sumažėja, kaip ir jų sukibimas su kelio danga. Stabdant – atvirkščiai. O manevruojant apkrovimas pasiskirsto į automobilio kraštus.
Visais atvejais mašina turi išsaugoti horizontalią padėtį. Taigi amortizatorių uždavinys – užtikrinti, kad ratai nuolat kontaktuotų su keliu, tai yra kad jie kaip galima švelniau ir tiksliau aplenktų kliūtį ir lygiai taip pat tiksliai bei greitai grįžtų ant kelio bei užtikrintų būtiną sukibinimą.
Vieni – putoja, kiti – labiau krato
Amortizatorių svarbos automobilio eksploatacijai ar važiavimo saugumui nereikia įrodinėti. Geri amortizatoriai užtikrina ne tik minėtą nepriekaištingą ratų sukibimą su kelio danga, automobilio stabilumą bei tikslesnį valdymą, bet ir tolygų padangų dėvėjimąsi. Žinoma, ir malonų vairavimą.
Daugelis vairuotojų žino du pagrindinius amortizatorių tipus: tepalinius ir vis labiau plintančius dujinius. Tačiau ne visi turi pakankamai žinių apie pagrindinius jų veikimo skirtumus ir pranašumus.
Važiuojant prastais keliais ar gana dideliu greičiu tepaliniuose amortizatoriuose esantis tepalas ilgainiui ima putoti. Dėl susidariusių tepalo putų prastėja amortizatorių darbas ir jie nebeužtikrina reikiamo ratų sukibimo su kelio danga – jau nekalbant apie važiavimo patogumą.
Ne vienam automobilio savininkui teko savo kailiu patirti, kad paspaudus šaltukui tepaliniai amortizatoriai staiga tampa it „negyvi“ dėl juose užšalusio tepalo.
Dujiniai amortizatoriai padeda išvengti tokių problemų. Juose esančios specialios dujos, suspaustos iki 6–8 atmosferų, iki minimumo sumažina tepalo putojimą.
Beje, daug aukštesnius reikalavimus atitinkančiuose sportiniuose dujiniuose amortizatoriuose dujos suspaudžiamos net iki 25–30 atmosferų. Šiuo atveju tepalas išvis nebeputoja, o amortizatoriai maksimalia jėga spaudžia automobilį prie kelio dangos, taip užtikrindami ir maksimalų sukibimą.
Tiesa, daug vairuotojų dujinius amortizatorius laiko kietesnės konstrukcijos nei tepalinius, taigi ne tokiais patogiais.
Žudo duobėtos gatvės
Kaip ir kiekviena automobilio detalė, amortizatoriai dyla, genda. Kuo prastesniais keliais važinėjame, tuo greičiau jie susidėvi.
Ilga eksploatacija, važinėjimas nepalankiomis eismo sąlygomis, dulkės, korozija dėl druskos ir vandens turi įtakos amortizatorių tarnavimo laikui ir stabilumui. Priklausomai nuo vairavimo sąlygų, amortizatoriai liaunasi tiksliai funkcionavę maždaug po 60–80 tūkst. kilometrų ridos.
Blogai veikiantys amortizatoriai, važiuojant 80 kilometrų per valandą greičiu, pailgina automobilio stabdymo kelią iki 2–3 metrų, palyginti su automobiliu, turinčiu gerai veikiančius amortizatorius.
Pirmieji amortizatoriaus susidėvėjimo požymiai – pablogėjęs valdymas, prastas ratų sukibimas su kelio danga. Automobilis praranda stabilumą – „permeta“ svorį tai į prieki, tai į galą, o tai ypač juntama posūkiuose.
Dažnai iš amortizatoriaus stūmoklio viršaus ima tekėti tepalas – vadinasi jis tapo nehermetiškas.
Sugedę amortizatoriai tiesiogiai kenkia kitiems automobilio pakabos elementams – vairo traukėms, antgaliams, šarnyrams, svirtims, guminėms įvorėms, atraminiams guoliams ir kitoms dalims. Tokiais atvejais automobilio eksploatacija ypač pavojinga.
Nereikėtų užmiršti, kad amortizatoriai keičiami tiktai poromis, kitaip apie malonų automobilio valdymą galima pamiršti.
Gedimų nustatymas
Kad įvertintum amortizatorių būklę, pakanka stipriai įsiūbuoti mašiną už sparno – geras amortizatorius siūbavimą sustabdys.
Lengva pastebėti sugedusį amortizatorių žiūrint į judančią mašiną iš šalies – tada matyti, kad ratai šokinėja it kamuoliukai.
Kai kurie servisai turi ir specialius stendus automobilių pakabos gedimams nustatyti. Vienas iš tokių – vibracinis stendas skirtas amortizatorių patikrai. Jo darbo principas toks: viena iš automobilio ašių siūbuojama tam tikru dažniu ir amplitude, paskui nustatomas siūbavimų sulėtėjimo greitis. Šis metodas leidžia nustatyti amortizatorių susidėvėjimo laipsnį etalono atžvilgiu. Toks etalonas yra esantys diagnostinio stendo kompiuteryje sulėtėjimo reikšmės, atitinkančios analogiškoms reikšmėms naujo amortizatoriaus, įmontuoto į automobilį surinkimo konvejeryje. Šio metodo trūkumas tas, kad stendas diagnozuoja ne tiek amortizatorių, kiek bendrą automobilio būklę. Todėl kai kurie amortizatorių gamintojai nepripažįsta tokio testavimo rezultatų kaip amortizatorių diagnostikos.
Donatas BRAZDEIKIS
