Ekonomistas Andreasas Vagneris iš Vokietijos tvirtina, jog tikimybė, kad žmonės nusikosės klausydami klasikinės muzikos koncerto, yra dvigubai didesnė nei įprastai. Tai turbūt nenustebins nė vieno, kuriam mėgautis muzika neleido kosinčiųjų choras, tačiau dabar paaiškėjo, kad tai nėra tik perdėtas trukdis.
Statistinių duomenų šia tema nėra daug, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad klasikinės muzikos koncerto klausytojai kosėja daugiau.
„Galbūt tai senesni žmonės, tačiau vis tiek lieka nemenka dalis perteklinio kosėjimo, kurį reikia kažkaip paaiškinti“, – sakė akademikas A.Vagneris.
Suirzusius koncertų lankytojus, kurių pramogą gadina kitų kosėjimai, dar labiau stebinti gali tai, kad skambant tam tikros rūšies muzikai kosėjama daugiau.
„Šiuolaikinius XX amžiaus klasikinės muzikos kūrinius, tylesnes ir lėtesnes dalis kosėjimai pertraukia dažniau“, – pastebi A.Vagneris.
„Kosėjimas taip pat per publiką kartais nusirita tam tikromis lavinomis ar kaskadomis, taigi egzistuoja kažkokie modeliai, tačiau galutinių priežasčių dar neturiu“, – priduria jis.
Pasak pianistės Susan Tomes ir jos kolegų, jie pastebi kosėjimą auditorijoje.
„Mus visą laiką supa tiek triukšmo, o atėjus į koncertų salę jaučiame, kad daugybė žmonių iš tiesų mėgaujasi tyla ir nekantrauja išgirsti akustinį instrumentų skambesį. Bet kai kurie žmonės mėgsta tylą, tačiau kiti jaučia įtampą“, – pastabi pianistė. Kosulio antplūdis pačiame menueto viduryje erzina ne tik kitus klausytojus, bet ir blaško tuos, kurie groja.
„Telegraph.co.uk.“, „Sekundės“ INF.
