Nyderlandų karalienė Beatričė traukiasi iš sosto. Likus kelioms dienoms iki savo 75-ojo gimtadienio, ji pirmadienį paskelbė, kad karūną perduoda vyriausiajam sūnui princui Vilemui Aleksandrui.
45-erių Vilemas Aleksandras taps pirmuoju monarchu vyru po daugiau kaip 120 metų pertraukos. 1890-aisiais mirė Vilhelmas III, iki šiol paskutinysis Nyderlandų karalius. Po jo soste sėdėjo tik moterys. Vilhelmina karaliavo nuo 1890 iki 1948 metų, Juliana – nuo 1948 iki 1980, o Beatričė – nuo 1980-ųjų.
Karalienė pareiškėsostą paliksianti balandį.
Beveik 33 metus šalį valdžiusi karalienė buvo mėgstama gyventojų. Jai rytoj sukaks 75-eri. Karalienės Julianos ir princo Bernardo duktė į sostą sėdo 1980 metų balandžio 30-ąją. Tada jai buvo 42-eji. Beatričės motina taip pat nebuvo karalienė iki mirties. Ji atsisakė karūnos dėl dukters.
Nyderlanduose monarchas yra labai svarbus formuojant vyriausybę.
Beatričė savo karaliavimo metu sukūrė kitokį valdymo stilių nei jos motina. Karalienė Juliana buvo žinoma kaip labai santūri, o Beatričė nevengė įsitraukti į politiką ir visuomeninius debatus.
Prieš metus karalienei teko išgyventi skaudų sūnų, kai po sniego griūties Austrijos Alpėse jos sūnų Johaną Frizą ištiko koma.
Karalienė Beatričė gimė 1938 metų sausio 31-ąją. Ji buvo vyriausia iš keturių karalienės Julianos ir princo Bernardo dukterų.
Vokiečiams užėmus Nyderlandus, karališkoji šeima 1940-aisiais pabėgo į Londoną. Kartu su savo motina ir seserimi princese Irene Beatričė vėliau pasitraukė į Kanadą. Otavoje ji lankė mokyklą, o 1945 metų rugpjūtį grįžo į Nyderlandus.
Po teisės mokslų ir sociologijos studijų Beatričė 1966 metais ištekėjo už vokiečių diplomato Klauso fon Amsbergo. Jie susilaukė trijų sūnų – Vilemo Aleksandro, Johano Frizo ir Konstantino. Beatričės vyras sirgo Parkinsono liga ir mirė 2002-aisiais.
Monarchė kasmet pasirašo 500 įstatymų ir maždaug 3 000 karališkųjų dekretų. Už indėlį į Europos vienybę Nyderlandų karalienei 1996-aisiais įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas.
ELTOS INF.
