Trimatis Tutanchamono (Tutanhkhamun) mumijos skenavimas
rentgeno spinduliais nedavė rezultatų, kurie patvirtintų teoriją, jog jis buvęs
nužudytas. Jau 3 tūkstančius metų neatspėjama paslaptimi lieka jaunojo Egipto faraono mirties priežastis.
Kai kurie tyrimų grupės atstovai spėja, jog jis galėjo mirti nuo užkrėstos žaizdos šlaunyje, bet kiti abejoja – jie mano, kad “žaizdą” jau mumijoje galėjo padaryti ankstesnių laikų archeologai. Taip aiškinama antradienį paskelbtoje 5 puslapių tyrimo ataskaitoje.
Bet kuriuo atveju, pareiškė grupės vadovas, daugiau nužudymo byla nebebus tiriama, kapas bus uždengtas ir 1352 metais iki Kristaus miręs devyniolikmetis karalius galės ilsėtis ramybėje.
Dėl ankstyvos Tutanchamono mirties kai kurie istorikai spėjo, jog jis galėjo būti nužudytas. Anuo Egipto istorijos laikotarpiu politinės ir religinės aistros virte virė.
“Mes nežinome, kaip karalius mirė, bet dabar tikrai žinome, kad jis nebuvo nužudytas. Gal jis pats numirė, – aiškino Egipto aukščiausios senienų apsaugos tarybos pirmininkas Zahis Hava (Zahi Hawa). – Byla baigta. Nebetrikdysime karaliaus ramybės”
Tutanchamonas sostą užėmė netrukus po Achenateno (Akhenaten) mirties. Šis gerokai skyrėsi iš kitų faraonų: jis atsisakė daugumos senųjų dievų ir mėgino įdiegti monoteistinę religiją – Saulės disko dievo Ateno garbinimą.
Tik 10 metrų trukusiu Tutanchamono valdymo laikotarpiu senųjų religijų šalininkai vėl atkuto ir nusisuko nuo Achenateno naujovių.
Naujausiais metodais Tutanchamono mumiją tyrę mokslininkai nerado įrodymų, jog jo galva būtų sužalota – taip kai kas manė ligi šiol.
Tiesa, jo stuburas buvo kiek išlinkęs, kaukolė – pailga, bet normos ribose, o dėl stuburo išlinkimo, matyt, “kalti” balzamuotojai.
“Sprendžiant iš kaulų, karaliaus sveikata buvo gera… Nematyti, jog jis būtų blogai maitinęsis ar sirgęs vaikystėje kokia nors užkrečiama liga”, – teigiama pranešime.
Tiesa, karaliaus kaukolėje dvi kaulo nuolaužos buvo laisvos. Apie šį faktą aiškinama taip: “Vargu ar jos atsirado nuo žaizdos iki mirties, nes tuo atveju, nuolaužos būtų įsmeigtos į balzamavimo medžiagą”. Dabartinės tyrimo grupės dauguma mano, kad nuolaužos atsirado arba balzamuojant, arba kai mumiją tyrė britų archeologai, vadovaujami Hovardo Karterio (Howard Carter), 1922 metais atradusio Tutanchamono kapą Karalių slėnyje Egipto pietuose.
Mirtinos žaizdos šlaunyje šalininkai sako, kad balzamavimo medžiaga rasta žaizdos viduje, bet nematyti, jog žaizda būtų sugijusi, todėl spėjama, jog tas kaulas lūžo likus kelioms dienoms iki faraono mirties. Šis lūžis, kitų nuomone, priskiriamas H. Karterio grupei.
Jei toks lūžis įvyko gyvame organizme, liktų kraujavimo ar hematomos pėdsakų, kuriuos galima aptikti skenavimu. Balzamavimo medžiagą į vidų tikriausiai įstūmė H. Karterio archeologai, aiškinama pranešime.
Paskutinė tyrinėtojų grupė mano radusi ir Tutanchamono lyties organą, kuris trečiąjį XX amžiaus dešimtmetį buvo savo vietoje, bet, atvėrus kapą 1968 metais, jo neberasta. “Nors jie nėra visiškai tikri, bet grupė mano radusi jį smėlyje šalia kūno”, – teigiama pranešime.
Reuters-ELTA
